– Esate Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai. Kuo šios pareigos Jums įdomios?
– Esu dėkingas likimui bei mane paskyrusiems čia dirbti asmenims, kad teko susipažinti su svarbiausia laisvės ir demokratijos sostine bei padirbėti seniausioje Lietuvos ambasadoje, pernai paminėjusioje savo nepertraukiamos veiklos 90-metį. Visa šios ambasados istorija liudija, kokia svarbi ši ambasada, atitinkamai – ši šalis Lietuvai. Dirbdamas čia jaučiuosi motyvuotas, kad galiu padėti Lietuvai svarbiausiais klausimais. Artėjant šalies nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat matydamas, kas vyksta už sienos, manau, visi kartu dar suprasime, kokia svarbi istoriškai Lietuvai yra Amerika ir kaip svarbu šį strateginį ryšį išlaikyti.
– Gyvenate toli nuo Lietuvos. Kokio miesto ar kelių gimtinėje labiausiai pasiilgstate ir kodėl?
– Kur gyvenate Jungtinėse Amerikos Valstijose? Kuo gyvenimas JAV geresnis ir patogesnis nei Lietuvoje? O gal yra priešingai?
– JAV visus 5 metus gyvenau Virdžinijos valstijoje, šiuo metu – McLean miestelyje, kiek nutolusiame nuo Vašingtono centro ar įprastinių diplomatams prabangių regionų, nes Lietuvos diplomatams Vašingtone skiriamos normos kitaip neleidžia. Gyvenu mielame mediniame name su dideliais langais, kuris pastatytas kaip senas laivas. Tik pasirašęs nuomos sutartį supratau, kad namą statė lietuvis išeivis, matyt, iš Klaipėdos, nes visi jo statyti namai yra laivo formos. Mums su žmona šis namas iš karto patiko, nes priminė Lietuvą, kurios tiek daug Amerikoje.
– Kaip gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose puoselėjate lietuvybę?
– Manau, sunku būtų rasti dieną, ypač savaitgaliais, kai nesusitikčiau Amerikos lietuvių. JAV iš esmės ketvirtadalis mūsų tautos, kai kurių iš jų istorijos prasideda net 19 amžiuje – štai ir šį šeštadienį važiuosiu į Baltimorę, kur išdidūs, galingi Lietuvių namai švęs savo šimtmetį. Man patinka bendrauti, kurti bendrus projektus su mūsų išeivija JAV. Tarp jų ir litvakais – vienaip ar kitaip jie prisidėjo prie daugelio dalykų, kuriais Lietuvoje didžiuojamės.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tautiečiai kreipiasi į Jus?
– Dažniausiai su įvairiais pasiūlymais, kaip padėti Lietuvai. Vienus galiu realizuoti, kitų ne, kitiems dar nebūna atėjęs laikas, tačiau daugelis susitikimų – su meile Lietuvai ir nuoširdžiu noru jai padėti. Tenka padėti visais klausimais – visi žino, kad paprastai atsakau į kiekvieną elektroninį laišką, tviterio ar feisbuko žinutę arba skambutį mobiliuoju. Žinau, kad visiems nepadėsiu, bet su manimi dirba viena šauniausių diplomatų ir pareigūnų komandų. Ir nors mūsų labai mažai ir visada bus mažai (šiuo metu 20 Vašingtone, o, pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje dirba 3 000), tačiau mes juk irgi Lietuvą mylime ir todėl stengiamės visiems nuoširdžiai padėti. Džiaugiuosi, kad teko dirbti su vienais šauniausių generalinių konsulų Niujorke bei Čikagoje Valdemaru Sarapinu ir Marijumi Gudynu.
– Ambasadoriau, kada pastarąjį kartą valgėte cepelinus, šaltibarščius, vėdarus ir kitus lietuviškus patiekalus?
– Pastarąjį kartą – su ministru Linu Linkevičiumi Čikagoje, Kunigaikščių užeigoje, kur sveikinome lietuvius, dalyvavusius Čikagos maratone. Visuomet pavydžiu Čikagos lietuviams, nes jie turi lietuviškų restoranų, krautuvėlių, dažnai svajoju apie tai Vašingtone. Manau, anksčiau ar vėliau tai atsiras ne tik Vašingtone, bet ir visur kitur, nes mūsų žemės ūkio, maisto pramonės įmonės JAV rinkoje tampa vis aktyvesnės – kuo daugiau Putinas spaudžia Rytuose, tuo daugiau eksporto į didžiausią ir labiausiai vartojančią pasaulio ekonomiką JAV.
– Kaip dažnai viešite Lietuvoje ir ką pirmiausia skubate nuveikti?
– Vieną ar du kartus per metus. Dažniausiai tenka lydėti kokius aukštus svečius iš JAV, kurių ypač pagausėjo, kai ponas Putinas ėmė kvailioti Rytuose. Lietuvoje skubu susitikti su giminėmis ir visais draugais, kurių turiu labai daug, todėl paprastai laiko neužtenka. Taip pat stengiuosi susitikti su visais, kurie turi planų apsilankyti JAV, o gal dėl tam tikrų priežasčių nedrįsta tiltų į JAV nutiesti.
Džiaugiuosi, kad per mano kadenciją tiek daug įvairių svarbių, gerų, gabių žmonių JAV apsilankė. Manau, šiandien JAV lietuviui jau nėra nepasiekiamas gėrio bastionas, JAV – mūsų šeima, gal net svarbiausias šeimos narys.
– Ar visa Jūsų šeima taip pat gyvena Amerikoje? Ar jiems patinka gyvenimas už Atlanto?
– Pradžioje gyvenome visi kartu: žmona Lina, sūnūs Augustas, Dominykas, Simonas ir Vincentas, tačiau prieš pusę metų vyriausias sūnus įstojo į universitetą Jungtinėje Karalystėje. Labai tikiuosi, kad po studijų jis grįš į Lietuvą, kur mūsų visų šiuo metu labiausiai reikia. Mūsų šeima grįžta į Lietuvą 2015-ųjų liepą.
– Kokie Jūsų 5 mėgstamiausi miestai pasaulyje?
– Vilnius, Čikaga, Vašingtonas, Vatikanas ir Bendorių kaimas.
– Ar yra tokia valstybė ir miestas, kuriame labai nenorėtumėte gyventi ir dirbti?
– Ten, kur nėra ateities, kur sąmoningai valstybės lygiu pažeidžiamos žmogaus teisės ir vėl bandoma sukurti antivertybes, grąžinti devynioliktojo amžiaus mentalitetą, t. y. Maskvoje, Rusijoje.
– Koks Jūsų laisvalaikis? Ką dažniausiai veikiate, kai turite šiek tiek laiko?
– Laiko turiu mažai. Dažniausiai bandau kuo daugiau pabūti su šeima, vaikais, nors laiko jiems skiriu nepakankamai.
Kartais bandome pakeliauti. Taip pat atsigaunu tekvondo treniruotėse ir skaitydamas knygas.