Šeštadienį Vilniaus santuokų rūmuose V. Bagdonas ir baltarusių teatro kritikė Jelena Liopo (62) vienas kitam ištarė amžinąjį „taip“.
Siaučiant koronaviruso pandemijai sutuoktiniai nepamiršo saugumo ir vestuvių dieną pasipuošė margaspalvėmis veido kaukėmis. Be to, į šventę jiedu atvyko be didelio svečių būrio – to karantino metu reikalauja santuokų rūmai.
Pora jau kuris laikas siejo savo gyvenimą drauge, o jų draugystė tęsiasi 15 metų.
Kaip tikino pats V. Bagdonas, Jelena į jo gyvenimą atkeliavo pačiu sunkiausiu metu.
„Ji man labai padėjo tada, kai buvo sunkiausi gyvenimo momentai. Nors atrodau vienišius, mažai bendraujantis, nuo žiniasklaidos besišalinantis, vienam gyventi būtų labai liūdna. Ypač, kai ateina vakarai... niūrūs lapkričio vakarai, kai vienas būdamas norėtum tik nusišauti“, – šių metų sausį žurnalui „Legendos“ pasakojo jis.
Kiek anksčiau V. Bagdonas yra prisipažinęs, kad gyvenime jis yra priklausomas nuo moterų ir nuo juodojo šokolado. „Nuo moterų nesigydysiu, jos organizuodavo mano gyvenimą ir dabar organizuoja“, – yra sakęs legendinis menininkas.
Iš pirmosios santuokos su buvusia žmona Dalia aktorius turi dukrą. Antrą kartą menininkas vedė rašytoją Rūtą Vanagaitę, su kuria susilaukė sūnaus.
Šiemet pokyčiai aktorių užklupo ne tik asmeniniame gyvenime. Po 50 metų trukusios karjeros garsus vyras scenai ištarė „sudie“.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dar neseniai Delfi pasakojo, kad šis sprendimas tvirtas, tačiau kalbėdamas apie jausmus, kurie pastaruoju metu užklumpa, jis paminėjo koronavirusą.
„Kaip galima jaustis koronaviruso metu. Šiaip taigi vis tiek niekas dėl to nieko nedaro, kaip aš suprantu...“, – atsiduso V. Bagdonas ir teigė, kad iki galo nėra aiškios detalės apie pasaulį supančiojusią pandemiją.
Jis sakė, kad, kaip ir visi, šiuo metu akylai stebi visas su koronavirusu susijusias naujienas ir neslepia nerimo.
„Man atrodo, visi sunerimę ir priblokšti. Tiesą sakant, gimsta įvairių mįslių dėl šio viruso paplitimo...“, – svarstė pašnekovas.
Aktorius pasakojo, kad grįžus į Lietuvą iškart sugedo jo televizorius, todėl naujienas seka interneto ir radijo pagalba. Be to, džiaugiasi, kad šiais laikais turint kompiuterį tikrai nėra kliūčių įdėmiai stebėti, kas vyksta pasaulyje.
Kalbėdamas apie dabartines savo dienas, aktorius sakė, kad kartas nuo karto stengiasi išeiti į lauką, dėvėdamas apsauginę kaukę.
„Nežinia, dėl kokių priežasčių pernai prisipirkau pakelį medžiaginių kaukių, – nusijuokdamas prisipažino pašnekovas. – Jos turbūt nėra labai veiksmingos, bet vis tiek užsidedu ir išeinu į lauką“.
Aktorius atskleidė, kad būtent ši nenuspėjama ir silpnesniems senjorams ypatingą pavojų kelianti liga buvo pagrindinė jo atsisveikinimo su Rusijos teatrais priežastis.
„Aš bėgau iš Rusijos nuo koronaviruso. Ten sužinojau, kad yra tokia problema, nusipirkau bilietą ir išskridau iš Sankt Peterburgo. Pasakiau „sudie“ „Baltijskij dom“ teatrui – jie viską suprato. Ir taip pat pasakiau „sudie“ „Mossovet“ teatrui. Jie irgi viską suprato. Viskas pasirodė logiška. Man atrodo, pašaliečių ten jau nebereikia. Nei viename, nei kitame teatre. Ir apskritai jokiuose Rusijos teatruose“, – teigė Konstantino Stanislavskio premija už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną Rusijoje įvertintas vyras.
Paklaustas apie tai, ar ateityje dar planuoja užsiimti kūrybine veikla, galbūt perduodant savo ilgametę teatro ir kino patirtį jauniems talentams, vyras tvirtino, kad mokytojo rolę jau yra išbandęs ir turėjo progų suprasti, kad tai – ne jam.
„Mokyti aš nemoku, kiek pats supratau iš savo mokymo patirties. Galbūt kada nors kokia gitara dar pabrazdinsiu vieną kitą dainelę, tačiau neketinu užsiimti didesne kūrybine veikla“, – teigė V. Bagdonas.
Pašnekovas tuomet džiaugėsi paskutiniuoju pasirodymu Lietuvoje – maestro Gintaro Rinkevičiaus jubiliejaus koncerte.
„Pastarasis darbas buvo pas Gintarą Rinkevičių, kur aš turėjau nemažą ir pakankamai reikšmingą vaidmenį. Tai buvo sėkmingas įvykis, svarbus ne vien man, bet ir visai Lietuvai“, – pabrėžė legendinis bosas.
71-erių metų V. Bagdonas trumpai perbėgo per visą savo karjerą, išryškindamas esminius vaidmenis.
„Patys šviesiausi mano darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi mano kūrybiniai, jei taip galima pasakyti, laimėjimai. Bet iki to laiko aš jau nemažai buvau nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar galiu didžiuotis. Turiu omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį. Tai buvo išties gražūs ir geri darbai“, – džiugia nata prisiminė jis.
