Tvirtinama, kad F. Mercury vokalo diapazonas – keturios oktavos. Pasirodo, jokiais duomenimis šio fakto įrodyti neįmanoma. Duomenys, apie kuriuos kalbama, buvo surinkti iš atlikėjo koncertinių pasirodymų bei interviu archyvo. Šiaip ar taip, įrodymų, kad F. Mercury turėjo išskirtinį sugebėjimą ypatingai moduliuoti balsą, atsirado.
Vienas iš didžiausią nuostabą keliančių F. Mercury dainavimo ypatumų – subtilaus ir agresyvaus balso skambesio kaita. Mokslininkų teigimu, šį efektą dainininkui pavyko išgauti dėl jo balsui būdingo vibravimo dažnio. Buvo nustatyta, kad jis šiek tiek viršija standartinį klasikinės muzikos atlikėjų balso vibravimo dažnį.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad F. Mercury gebėjo išgauti pustonius virpindamas gerklų skilvelių klostes. Tai įprasta tuvių gerklinio dainavimo technika. Jos naudojimas gali sukuria labai plačios garso amplitudės įspūdį. Kaitaliojant šią techniką su staigiu vibrato išgaunama neįtikėtinų atspalvių, suteikusių F. Mercury balsui savitumo ir išskirtinės moduliacijos efektą.
