Pozityvi Livijos asmenybė ir jaunystės paslaptis
Dalis Livijos gerbėjų jau turėjo pastebėti, kad ją „sutikti“ galima tik darbe – televizijoje arba radijo eteryje. Žinoma moteris neturi socialinių tinklų ir neplanuoja ten susikurti savo asmeninio profilio, kadangi šiuo klausimu turi tvirtą nuomonę.
„Aš niekada neturėjau feisbuko anketos. Kodėl? Šią temą būtų galima vystyti ilgai. Net nežinau nuo ko pradėti. Visų pirma, aš negaliu į save žiūrėti nei vaizdo įraše, nei nuotraukose. Tad net negaliu įsivaizduoti, kaip aš save filmuočiau ar fotografuočiau. Mane net purto nuo tokios minties. Aš stengiuosi to vengti. Matau, kaip kolegos, merginos, dirbančios toje pačioje srityje, transliuoja save, rodo, kaip jas grimuoja ir t.t. Na, aš taip negaliu. Man tai kažkaip yra nepriimtina ir norėčiau to išvengti“, – atviravo pašnekovė.
Nepaisant savikritiškų minčių, Livija prieš laidą „Nepatogūs klausimai“ sulaukė begalės teigiamų komentarų ir komplimentų. Pasak laidos vedėjo Rolando Mackevičiaus, nė vienas svečias nebuvo gavęs tiek daug palaikymo žinučių. Bene labiausiai internautai moterį gyrė už jaunatvišką išvaizdą.
„Gal kartais geriau ir likti nežinant tokių dalykų? Geri žodžiai, aišku, jie šildo širdį, tai labai malonu girdėti. Juk mes dirbame dėl gero įvertinimo. Bet iš kitos pusės – geras pastebėjimas neturi tiek daug svorio kaip vienas blogas. Mes, dirbantys šioje srityje, esame jautrūs žmonės. Visi šioje sferoje yra sujautrinti. Nežinau, o gal reiktų to išmokti?“ – apie save socialiniuose tinkluose svarstė laidos viešnia.
Daugelis Livija žavisi ne tik dėl jos talento, bet ir dėl laikui nepavaldžios išvaizdos. 47-erių moteris atrodo tarsi radusi slaptą jaunystės eliksyrą. Jo sudėtimi domėjosi ir laidos žiūrovai, uždavę ne vieną klausimą šia tema. Gyvenimo džiaugsmu spinduliuoti televizijos ir radijo laidų vedėja sako, kad labiausiai jai padeda aktyvus laisvalaikis bei pozityvus nusiteikimas.
„Aišku, būna ir liūdnų dienų. Bet toks mano darbas. Matyt, kažkaip viskas susieina. Žinoma, ir mano nusiteikimas toks, kad tu negali į viešumą nešti, užkrauti savo blogų emocijų. Tai, mano galva, yra nekultūringa ir mano darbinė misija visai ne tokia. Be to, pakeisti nuotaiką išeina visai nesunkiai, jei tik nori tai padaryti.
Reikia pradėti su savimi kalbėtis, kad liūdėti galėsi vėliau, po darbo valandų. Gali save lengvai užvesti. Tereikia ištarti keletą linksmų sakinių ir viskas nuo to užsikuria, pralinksmėji, imi dainuoti, po to iš savęs pasijuoki. Aš tiesiog neleidžiu pasiduoti tokioms nuotaikoms. Tokiu atveju jos ir neateina. Išeina tai sukontroliuoti. <...> Kai pats save prajuokini ir išeina.
Liūdesį aš išbėgioju, išsportuoju. Labai liūdžiu dėl to, kad sporto klubai uždaryti, nėra sporto treniruočių, man blogai. Juk yra net įrodyta, kad sportas veikia kaip antidepresantas, jo pagalba gaminasi laimės hormonai kaip reikiant. Tai veikia. Dabar bėgioju po miškelį, ratų būna daug. Tai padeda. Jei ne ties pirmu kilometru tą suprantu, tai ties trečiu jau jauti, kad tikrai jautiesi geriau. Reikia judinti save iš visų jėgų. Paprasta“, – šyptelėjo ji.
Tiesa, Livija sako, kad kartais dėl savo jaunatviškumo ir linksmo būdo ji sulaukia pastabų.
„Skambino viena moteris į eterį ir sakė, na, kada gi ta Gradauskienė surimtės. Na, nesurimtėju aš. Aš iš tikrųjų niekaip negaliu pasijusti rimtu, solidžiu žmogumi. Man neišeina. Man nuobodu. Aš negaliu pakęsti viso to, kas yra formalu, rimta tik dėl to, kad taip reikia atrodyti, nes reikia sudaryti tinkamą įspūdį. Aš net į formalius dokumentus negaliu žiūrėti. Aš nesu formali, nesu standartinė. Man reikia savaip. Bet, matyt, aš sulaukiau jau to amžiaus, kai galiu nepaklusti normoms. Aišku, kitiems gali atrodyti kitaip, kad man neva reikėtų surimtėti, bet kažkaip išsisuku“, – juokiasi Livija.
Visgi labiausiai moteris savyje vertina kitą savybę – tai, kad ji neburba ir nesiskundžia. Tai taip pat prisideda prie jos pozityvaus požiūrio į gyvenimą.
„Aš nebumbu. Aš vertinu šią savybę. Aš nemoku ir man nepatinka, kai kiti burba, kai visada būna nepatenkinti. Man nesmagu būti šalia tokių žmonių. Man norisi kaip tik aplink sukurti atmosferą, kad viskas bus gerai, jog viskas išsispręs. Žinoma, kiekvienas savaip reaguoja į tam tikras situacijas ar stresą, matyt, kažkam padeda bumbėjimas ar gąsdinimas, o man labiau patinka, kai viskas būna gerai. Aš vengiu negatyvios energijos, nenoriu to“, – neslėpė ji.
Pasikeitęs radijo eteris ir legendinis duetas
Kalbai pasisukus apie darbą, Livija negalėjo nepastebėti, kad dabartiniai laikai stipriai pakeitė radijo eterį ir tai, kas jame galima.
„Labai pasikeitė laikai. Viskas pasikeitė bendrąja prasme. Stebiu, kaip skirtingo formato dalykai gali patekti į viešumą. Kai mes su Asta pradėjome dirbti, buvome išdykėlės, laisvos ir tikrai viską darėme pilna koja, bet vis tiek savicenzūra buvo stipri. Apie žodį „šūdas“ eteryje nė kalbos negalėjo būti. Net ir dabar man tai neskamba maloniai. O tuo metu net nebuvo klausimo, ar tai būtų galima. Apie žodį „davai“ – taip pat. Tai buvo vertinama kaip gatvės kalba. Tai atrodė kaip šokas. Dabar tos ribos yra labai išsiplėtę, iki tokio laisvumo, kad jis gali užgriebti net marginalinius dalykus. Tai nėra nei gerai, nei blogai, bet pokyčiai matosi.
Ta laisvė yra toks dalykas. Tai yra būsena, o ne tai kokias priemones tu naudoji ją išreikšti. Man laisvės užtenka. Man laisvė yra netikėtumas, siurprizo faktorius, netradicinis išsireiškimas, nebūti šabloniškam, nekartoti klišinių frazių, pakreipti viską kitaip. Man tai yra laisvė. Man neatrodo didelė laisvė pasakyti keiksmažodį. Aš keikiuosi gyvenime, bet keiksmažodį naudoju tada, kai jis nėra intarpas į kalbą, o kai reikia išreikšti emociją. Tokiu atveju jis tinka, atlieka savo funkciją. O jei jis naudojamas kaip intarpas ar oro įkvėpimas, mano galva, jis nėra reikalingas“, – sako ji.
Norėdama vaizdžiai pademonstruoti, ką ji turi galvoje, Livija pasidalino linksmu nuotykiu radijo eteryje, kai jos laidos svečiu buvo Ramūnas Karbauskis.
„Kai dirbome su Vaida, tiesioginiame eteryje darydavome daug interviu, skambindavome žinomiems žmonėms. Esame skambinę R. Karbauskiui. Tuo metu buvo pati pradžia, kai jis atėjo į valdžią. Kalbėjome apie jo lietuviškų tautinių kostiumų idėją. Kaip tik žiema tuomet buvo, o aš – pametusi jau kokias devintas pirštines. Vis išlipdama iš mašinos vieną pametu. Kadangi žmogus prie dizaino, pamaniau, imsiu ir paklausiu aš jo, ar galiu tas pirštines, kaip vaikystėje, prisirišti su gumytėmis, kad jos niekur nedingtų ir smagiai tabaluotų. Na, ir paklausiau aš jo šito. Tai jis, aišku, labai sutriko. Kažką atsakė.
Kodėl aš negaliu to paklausti? Juk tai nepakenks įvaizdžiui. Aišku, tai buvo kaip ir pokštas. Bet man tai yra laisvė, kai galiu būti tokia net ir prieš rimtą žmogų, kad nėra būtina užduoti tik formalius klausimus. Man tai yra laisvė. Kai galiu bendrauti su žmogumi be štampų, be išankstinių nuostatų, atvirai, galbūt švelniai jį šokiruojant, kad jis atsidarytų, nusiimtų savo kaukę, pats laisvas būtų. Man tokie dalykai yra gražūs, kalbant apie laisvę eteryje“, – pasakojo pašnekovė.
Eteryje aptarta ir kultinė radijo laida – „Tarp mūsų, mergaičių“, kurią Livija vedė drauge su Asta Stašaityte. Kaip šiandien sutaria buvusios kolegės ir ar jos nenorėtų atkurti šio legendinio dueto?
„Mes gerai sutariame. To bendravimo mažai, šiuo metu jis – sudėtingas. Kalbų apie tai tarsi vis išlįsdavo, bet aš manau, kad negali grįžti į tą patį vandenį. Vis tiek įvyko per daug pokyčių. Manau, reikia palikti taip, kaip buvo. Gal tai mano baimė, svarstymai, ar čia to reikia.
Bet tai buvo labai geras etapas. Mes su Asta pagyvenome puikiai, linksmai, daug ką sau leidome, kaifavome pačios. Stebuklo jokio nesukūrėme, bet tą emociją tikrai išgyvenome, matyt, dėl to ir žmonės ją išgyveno. Tikrai viską darėme pilna koja, viską iš širdies. Tegul taip ir lieka“, – atviravo laidos viešnia.
Livija sako, kad neįsivaizduoja savęs darant kažką kitą, todėl laikas, kai ji savo gyvenime turėjo pauzę nuo televizinių projektų ar darbo radijo eteryje jai buvo nelengvas.
„Aš neturiu plano B. Būdavo, kad gauni pasiūlymų dirbti kažkur kitur. Tai mane labai nustebindavo, – pasakojo L. Gradauskienė, – Aš nematau savęs niekur kitur. Aš galėčiau daug ką dirbti ir tikrai sugebėčiau, bet aš nenoriu. Manęs tai nedžiugintų. Mano supratimas apie gyvenimą, kuris yra trumpas, yra toks, kad turi daryti tai, kas tave džiugina.“
„Aš esu gana kantri, nesidraskau, neisterikuoju. Eidavau paplaukioti į baseiną kasdien, sportuodavau. Aktyvi veikla mane visada gelbėdavo. Tiesa, kai turi vaikų, tu visada veiklos turėsi. Veiklos yra pilna. O mintys apie tai, kad tavęs nereikia ar kad esi niekaip neįdomus... Žinoma, kad būna tokių minčių. Nežinau, kokiu reikia būti žmogumi, kad visada būtum tikras savimi, jog visada tikėtum, kad tavęs visada reiks, jog visada būsi įdomus. Aš neturiu to. Tu visada esi toje dvejonėje, taip tiesiog gyveni ir bandai išsilaikyti. Tai buvo labai sunkus etapas“, – pridūrė ji.
„Baimės faktorius“
2004 metais Livija dalyvavo populiariame televizijos projekte „Baimės faktorius“, kuris buvo filmuotas Sibire. Negana to, moteris jį ir laimėjo. Žvelgdama į šį šou dabar pašnekovė neslepia, kad tai buvo be galo sunki patirtis.
„Tai yra tarptautinis formatas, vykstantis visame pasaulyje. Laidą gamino NTV televizija, bet kadangi LNK transliavo, buvo toks susitarimas, kad Lietuva siunčia savo kokį nors dalyvį į Sibirą ten sudalyvauti. Ir man tuometinis televizijos vadovas Paulius Kovas pasiūlė. Buvo truputėlį šokas, bet, pamaniau, na, kaip aš galiu nevažiuoti. Ir aš išvažiavau į tą „Baimės faktorių“.
Tai yra rimčiausia, ką man teko patirti ir darbine prasme, ir gyvenime. Viskas vyko labai rimtai ir ten tikrai buvo baisu. Aš manau, šiais laikais nelabai jau vyktų tokie šou, ypač Rusijoje – taip, kaip ten vyko. Vis tiek būtų kokie nors draudimai, netinkamos sąlygos. Dabar taip nebepasidarytų. Ten galėjo viskas baigtis visaip.
Užduotis ten ruošė kaskadininkai. Maniau, kad ten dirba rimta filmavimo grupė, atvykusi iš Maskvos ir t.t. <...> Atrodo, tokioms sudėtingoms užduotims reikia pasiruošti, o jie – girti nuo pat ryto. Aš kai pamačiau tokį vaizdą, pamaniau, kad gal gerai, jog niekas nemato. Normaliame pasaulyje taip nevyktų“, – šiandien stebisi ji.
Liviją labiausiai uždegė išgirsta įžeidžianti ir lietuvius žeminanti replika jos pusėn – „Iš tos savo Europos Sąjungos pas mus ant kelių paršliaušite“.
„Man taip sakė. Tai sakė grupės kolega. Na, nieko sau, pamaniau. Tokia atmosfera ir buvo“, – prisiminė moteris.
Iš viso neeiliniame projekte Livijai teko atlikti tris užduotis.
Pirmame etape moteriai teko judėti važiuojančio sunkvežimio šonu, naudojantis tik savo rankomis ir kojomis.
„Buvo atviras miškovežis, atvira mašina, kurioje sukrauti rąstai. Mašina važiuoja lediniu keliu ir reikėjo pereiti automobilį, užlipti ir paspausti mygtuką, o jis važiuoja. Rąstai sukrauti lediniai, ten nėra už ko užsikabinti“, – pasakojo televizijos laidų vedėja.
Antrame etape Livija su kitais dalyviais buvo atvežta į konservų fabriką. Nurišus akių raištį, paaiškėjo, kad jiems teks suvalgyti dvi pilnas skardines kirmėlių pomidorų padaže.
„Tu gauni du puslitrius šių vikšrų ir turi juos suvalgyti. Po visų tų replikų apie tai, kad esu lietuvė, manyje užsidegė patriotizmas. Pagalvojau, na, jūs palaukit. Aš tikrai nesu arši, nepuolu akių draskyti, bet taip pasakius, norėjau įrodyti savo. Pagalvojau, ir suvalgysiu tas kirmėles. <...> Na, nieko, susikaupsiu ir suvalgysiu. Jaučiu, kad jie nesusikramto. <...> Bet kažkaip pavyko. Kai kurie vyrukai neatlaikė, alpo, o aš – nieko“, – prisiminė ji.
Po šios patirties Livijai prireikė medikų pagalbos – ją ištiko alergija.
„Po to, grįžus į Lietuvą, mane ištiko baisi alergija. Matyt, baltyminis šokas. Jau sėdėdama lėktuve negalėjau nusėdėti, buvau vaikščiojanti alergija. Iš oro uosto vykau tiesiai į alergologinį“, – sakė pašnekovė.
Visgi sunkiausia užduotis Livijai buvo finalinė. Jai teko važiuojant dviračių šokti į bedugnę ir tuo pačiu metu užsikabinti ore pakibusiame tinkle bei juo kopiant atlikti užduotis.
„Teko šokti į tą bedugnę su dviračiu, numetant jį į tą bedugnę, tada – užsikabinti ant tinklo, užlipti. Ten buvo reikalų“, – atviravo laidos viešnia.
„Verkiau kruvinomis ašaromis, nes nušalti rankas yra lygiai tas pats, kas jas panerti į verdantį vandenį. Tai toks žvėriškas skausmas“, – pridūrė ji.
Finale lietuvė rungėsi su ruse ir ją įveikė. Projektą laimėjusi Livija tuomet atsiėmė apie 8 tūkst. litų.
„Šiais laikais tai atrodytų per daug pavojinga, per daug keista, per daug nenormalu“, – svarsto žinoma moteris.
Vyras, santuoka ir seksas
Laidoje aptartas ir asmeninis L. Gradauskienės gyvenimas. Pasiteirauta, ką reikėtų padaryti jos vyrui Marijui, kad šis pamatytų ją iš tiesų piktą.
„Piktą? Na, bambėti ilgai ir nuobodžiai. Bet kažkas šeimoje turi pabumbėti“, – šyptelėjo ji.
„Bet aš pikta nelabai būnu. Galiu būti aistringai užsidegusi, ginanti kokią nors nuomonę ar besipiktinanti politika ar dar kažkuo. Galiu užsivesti, bet nesu pikta, būnu aistringa arba liūdna, jei kas nors nepavyksta. Man pykti neišeina, aš nusimenu ir tada aš negaliu prašnekėti, būna, kad nešneku. Namuose aš mažai kalbu, man labai smagu klausyti. Pavyzdžiui, kai būna kokie nors šeimoje susibūrimai, man labai gerai, kai kalba vyras, aš tyliu ir man labai gerai, aš ramiai klausau“, – atviravo moteris.
Televizijos ir radijo laidų vedėja bei prodiuseris santuokoje skaičiuoja jau 25 metus. Pašnekovė sako, kad laikas prabėgo pernelyg greitai ir nepastebimai.
„Mes įstojome ir mokėmės ten pat – susipažinome pirmame kurse, studijuodami universitete, žurnalistikos institute. Aš atsimenu, kad kurse buvo toks vaikinas su šviesiai žaliomis akimis. Man žmoguje labai svarbios akys, todėl į jį atkreipiau dėmesį.
Mes buvome, turbūt, paskutiniai, kurie važiavo į kolūkį. Tai neįsivaizduojamai keistas ir įdomus reikalas. Studentai rudenį, tik prasidėjus mokslams, buvo vežami į kolūkį. Mes ir pradžių važiavome rinkti aronijų, bet po to pervežė į obuolių rinkimą. Ir taip atėjo Gradauskas, ir paklausė, ar jis galėtų prisėsti. <...> Tokia buvo ta pažintis. Taip mes susipažinome ir dabar esame susituokę nuo 1996 metų. Sidabrinės vestuvės šiemet pas mus. Aš nesuprantu, kaip laikas praėjo. Šis skaičius toks keistas. Kaip? Nežinau, kažkaip pasidaro tokie dalykai“, – stebėjosi ji.
„Manau, kad esu žmogus, su kuriuo nėra sunku sugyventi. Aš nebumbu, nevadovauju, nereguliuoju, nereikalauju. Man visaip yra gerai. Jei žmogus mane myli ir gerbia – man tiek užtenka. Aš niekada nemanipuliuoju, nereikalauju, kaip kitos moterys. Neturiu to gudravimo ir niekada jo neturėjau“, – pridūrė L. Gradauskienė.
Galbūt dėl to nei Livija, nei Marijus niekada nebuvo rimtai pagalvoję apie skyrybas. Šis žodis jų namuose neskambėjo ir neskamba. Pora iki šiol sutaria darniai.
„Net minties tokios nekilo. Aš net neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti. Nežinau, atrodo, kad visko būna, bet juk viskas praeina“, – optimizmo nestokojo viešnia.
Laidoje užduotas ir pikantiškas klausimas apie seksą – kiek jis žinomos moters gyvenime figūruoja? Livija nė kiek nesutriko ir atsakė su šypsena.
„O kodėl seksas yra nepatogus klausimas? Iš tikrųjų tai yra absoliučiai natūralus ir geras dalykas. Tai būtina kiekvienam žmogui. Tai – labai geras dalykas ir labai mėgstu“, – atvirai atsakė ji.
Visą linksmą ir įkvepiantį pokalbį su L. Gradauskiene galite žiūrėti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
