Savo asmeninį gyvenimą itin kruopščiai saugančios laidos viešnios jau pirmosiomis interviu akimirkomis buvo paklausta, ar ši artimiausiu metu neplanuoja susilaukti vaikų. Intymus pasmalsavimas šuolių į aukštį čempionės iš vėžių neišmušė. Pasirodo, kad šį klausimą jai girdėti tenka gana dažnai.
„Turiu draugą, tad jį galiu apkabinti“, – su šypsena išsisuko ji, omenyje turėdama savo mylimąjį, taip pat sportininką, sprinterį Kostą Skrabulį. Pora kartu jau ne vienerius metus.
„Tas klausimas apie vaikus... Jo klausia ir klausia jau daug metų. Nuo 20-ies pradeda to klausti. Viskas gerai, norėčiau to. Viskas yra planuojama ir galvojama apie tai. Tiesiog, bus, kaip bus. <...>
Sporte viskas yra truputėlį kitaip, tu turi planuoti tam tikrus dalykus, nes yra olimpiniai ciklai, varžybos ir jeigu tu dar planuoji jose dalyvauti, nesinori visokių netyčiukų ir pan. Aišku, nebūtų ir blogai, jau ne tas amžius, kad būtų kažkas tokio, jei vaikas atsirastų, bet vis tiek galvoji, dėliojiesi ir protingiau į visa tai žiūri“, – atviravo pašnekovė.
Airinė neslėpė, kad ji yra planuojantis žmogus, o mintys, kad atsiradus vaikams teks apleisti sportą, jos negąsdina, kadangi artimoje aplinkoje yra daug pavyzdžių, kuomet po gimdymo vėl sustiprėjusios moterys net pagerindavo savo asmeninius rekordus.
„Nebūtų blogai, bet kol kas to artimiausiuose planuose nėra“, – dar kartą į asmenišką klausimą atsakė ji.
Trijose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi sportininkė jau rezga planus ketvirtosioms. 29-erių Airinė skaičiuoja, kad tuomet jai būtų 32-eji ir viliasi, jog tai bus jos pikas.
„Tai yra toks amžius, kuomet tu turi jau nusistovėjusią techniką, esi stabilus psichologiškai ir turi didelį patirties bagažą. Svarbiausia sporte yra sveikata, žinoma, tai svarbu kiekvienam gyvenime. Svarbiausia, kad traumų nebūtų, o tada jau įmanoma viskas“, – sako ji.
Žinoma moteris palietė ir kitą aktualią temą, kuomet karjerą baigę sportininkai nebeturi tikslo ir dėl to neretai praranda gyvenimo džiaugsmą.
„Kai tu turi ko laukti, atrodo, ir tos energijos yra. O kai viskas baigiasi, kas tada? Tavęs niekas neišves į olimpines ar varžybas šiaip jų pasižiūrėti. Tada būna niuansų, nes daug kas ima ieškoti savęs, daug kam būna žiauriai sunku ir palūžta“, – neslėpė olimpietė.
A. Palšytė dvejose paskutinėse olimpinėse žaidynėse iš eilės prasibrovė į finalą, tačiau ši tradicija nutrūko Tokijuje. Tuomet Lietuvos rekordininkei tik trečiuoju bandymu pavyko įveikti 186 cm aukštį, o duris į finalą galutinai užtrenkė visi nesėkmingi šuoliai ties 190 cm žyma.
Prie šio rezultato nepadėjo ir patirta trauma.
„Po atrankos periodo ėmiau jausti, kad kažkas yra negerai, prasidėjo skausmai. Pamaniau, kad gal pervargau. Taip būna. Savaitę-dvi bandžiau, ateinu į treniruotę ir jaučiau, kad aš kaip ir turiu jėgų, kaip ir turiu noro, bet vos aš pradedu kažką daryti man ima skaudėti kažkur aplink blauzdas. Tai buvo specifiniai skausmai, kurių anksčiau nebūdavo. <...>
Nuvykome į Japoniją <...>. Stadione buvo labai kieta danga, ėmiau jausti didelę atotranką ir aštrų skausmą Achilo srityje. <...> Turėjome ir kinezeterapeutus, ir gydytojus. Visi galvojome, kodėl kyla skausmas, nes darome viską, bet skausmas nelabai rimsta, o čia pat ir olimpinės žaidynės – aš turiu būti pasiruošus pilnumoje“, – prisiminė pašnekovė.
Nuvykus į ligoninę, kurioje specialiai gydomi olimpiečiai, paaiškėjo, kad Airinei plyšo Achilo sausgyslė.
„Pasakė, kad yra plyšęs Achilas ir jis plyšo ne įprastai, o išilgai. <...> Aš jau buvau nusiteikusi, kad nebus gerai“, – neslėpė sportininkė.
„Yra tam tikrų situacijų, kur tu negali jausti skausmo, negali savęs gailėti, kad čia oj, kažkas yra“, – pridūrė Lietuvos olimpietė.
Pasiteiravus, koks jausmas apima būnant tokiame masto renginyje, Airinė neslėpė, kad pirmasis dalyvavimas olimpinėse jai įsiminė labiausiai.
„Buvo sausakimšas stadionas, tu į jį įeini ir matai tiek daug tūkstančių žmonių, girdi tą ošimą, tas žiūrovų emocijas, kurias skleidžia kiekvienas. Tave apima didžiulė jėga, tarsi nebežinai, ką daryti, bet turi susikaupti, negali išsitaškyti. Reikia susikaupti, nes tu atėjai padaryti darbą. Aš tik ilgainiui supratau, kad mes esame kaip cirke, žmonės ateina į mus pasižiūrėti, o mes turime būti savo geriausia versija ir turime padaryti tai, kam ilgai ruošėmės. Bet jausmas labai geras“, – pripažino ji.
Airinė atskleidė, kad prieš pat lemiamą šuolį ji kartoja vieną mantrą, tačiau išduoti jos nepanoro.
„Ne. Ji veikia man, tad nematau prasmės atskleisti. Ji yra labai asmeniška, man pritaikyta ir aš ją labai daug metų naudoju. Ji yra pagal mano rungties specifiką, pagal mano techninius niuansus“, – dalijosi lengvaatletė.
Laidai įsibėgėjus pašnekovės pasiteirauta, ar lengva pragyventi iš sporto.
„Viskas atsiremia į lūkesčius ir poreikius, nes žmonės pas mus ir iš minimumo pragyvena – pasižiūrėkite į mūsų pensininkus, kurie pragyvena ir dar vaistų nusiperka. Tai yra sunku.
Lietuvoje yra viena sportininkė, kuri, turbūt, gauna maksimumą pagal koeficientus, tai yra Laura Asadauskaitė, nes ji yra aktyvi olimpinė čempionė, dabar dar ir vicečempionė, tai jos mėnesiniai koeficientai yra turbūt aukščiausi, kokie gali būti. Aš tikrai nežinau, kokia tai suma. Mes įprastai žinome tik savo sumas. Be to, visi sportininkai turi savų rėmėjų, tad tu nežinai, kiek iš jų dar gaunama. <...>
Šiaip sportuojant ir neišvažiuojant į jokias tarptautines varžybas iš sporto išgyventi yra labai sunku, bet jeigu išvažiuoji į tarptautines varžybas, olimpines žaidynes, turi rėmėjų ir dalyvauji dar ir komercinėse varžybose, tai tikrai pragyventi galima“, – kalbėjo viešnia.
Laidos žiūrovai domėjosi ir tuo, ar Lietuvos sporto garsenybė yra turėjusi olimpinį romaną. Airinė buvo atvira.
„Ne, bet galiu papasakoti istorijų, susijusių su tuo. Kai atvykau į Londono olimpines žaidynes, man buvo tik ką suėję 20 metų. Ateini į kambarį, o ten, ant lovos, padėtas pakelis prezervatyvų. Ten buvo toks pasitikimo komplektas, tarp kurio – ir apsaugos priemonės. Tuo yra rūpinamasi, nes yra buvę istorijų, kad po olimpinių žaidynių padidėja gimstamumas. <...>
Kai esi savo top formoje – viskas trykšta: adrenalinas, hormonai ir visa kita, nes tu esi pačioje geriausioje savo formoje. Įsivaizduokite, sportininkai vyrukai, kurie atvažiuoja jauni, gražūs, atletiški ir jiems mėnesį laiko reikia būti užsidarius kaimelyje. Juolab, jei dar baigi varžybas, tu žinai, kad gali visiškai atsikvėpti.
Tai man buvo kažkas tokio, nes aš buvau naivi mergaitė 20-ies metų, ką ten tu prisigalvosi. Ir į tuos prezervatyvus žiūrėjau kitaip, pamaniau, gerai, parvešiu broliui lauktuvių. Tuo metu tokios mintys buvo. Bet po to tu eini po varžybų ir matai, kad, einant per kaimelį, tai juda vienas krūmas, tai dar kažkas. Norisi užsidengti akis, nieko nematyti ir apsimesti, kad čia imtynių žaidžia. <...> Kad ten tai vyksta – faktas, bet aš nesu iš tokių žmonių“, – šyptelėjo ji.
Pokalbio gale laidos vedėjas Airinei pristatė avantiūrą – paskambinti savo mamai ir suvaidinti, kad ši esą laukiasi.
„Tu neįsivaizduoji, kaip mano mama nori anūkų“, – dar prieš skambutį nusijuokė sportininkė.
Lengvaatletė nemelavo – šią tariamą naujieną išgirdusi olimpietės mama taip nuoširdžiai susijaudino, kad tokia reakcija sugraudinti turėjo ne vieną. Blizgančios akys pasirodė ir Airinės, ir laidos vedėjo akyse. Supratus, kad toks skambutis stipriai suvirpino širdį, R. Mackevičius ėmė atsiprašinėti sportininkės ir jos mamos.
Galiausiai laida užbaigta pakilia nata – linkėjimu, kad Airinei sektųsi tiek sportinėje karjeroje, siekiant aukštumų, tiek asmeniniame gyvenime, laukiant gandrų.
Visą pokalbį su A. Palšyte žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
