Daivos Kubiliūtės-Čičinskienės kūrybinė ir pedagoginė veikla prasidėjo dar studijų metais: 1957 m. ji pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblio orkestrui, su kuriuo susiejo didžiąją savo gyvenimo dalį, rašoma Mokytojų namų pranešime spaudai.
Baigusi konservatoriją, vadovavo kanklių kolektyvui, kuris tuo metu buvo vienu iš nedaugelio tautiškumo ugdymo židinių. Vilniaus universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblio orkestro vadove Daiva Kubiliūtė-Čičinskienė dirbo iki 1996 m.
Nuo 2001 m. D. Čičinskienė vadovauja globos namų „Tremtinių namai“ dainos klubui.
Tautiškos muzikos kolektyvų organizavimas glaudžiai siejasi su pedagoginiu darbu, kurį sukaktuvininkė dirba nuosekliai, pasišventusi ir įkvėptai. 1962 – 1992 jubiliatė dirbo Vilniaus universiteto Estetinio lavinimo katedros dėstytoja, vyr. dėstytoja, 1962-1965 M. K. Čiurlionio meno mokyklos dėstytoja, daug kartų kankliavimą dėstė Respublikinio mokytojų tobulinimosi bei kultūros darbuotojų tobulinimosi institutų kursuose Vilniuje, buvo kankliavimo autentiškomis kanklėmis kursų dėstytoja (Kelmė 1988-1992, Vilnius 1993-1996, 1999).
Daiva Kubiliūtė-Čičinskienė reiškėsi ir kaip Vilniaus bei visos Lietuvos tautiškos muzikos renginių organizatorė: festivalis „Skamba skamba kankliai“ (kamerinės ir kanklių muzikos koncertai 1973, 1974, 1976, 1978, 1981, 1982, 1985, 1986, 1987), kitos folkloro šventės, 1972 ir 1977 vykusiose Dainų ir šokių liaudies ansamblių švenčių dirigentė.
Sukaktuvininkės pritaikyta ir orkestruota apie 150 kūrinių, iš kurių žymiausi: J. Naujalio „Daina“, instrumentuotė kanklių ansambliui 1988, L. Povilaičio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Teka mėnuo per beržyną“ instrumentuotė liaudies instrumentų ansambliui 1987, dainos „Aš prisimenu namelį“, žodžiai Vytės Nemunėlio, muzika V.Bertulio, instrumentuotė liaudies instrumentų ansambliui 1990.
Daiva Kubiliūtė-Čičinskienė rinko ir užrašinėjo liaudies melodijas, nuo 1995 metų - kasmetinių folkloro (liaudies instrumentinė muzika) ekspedicijų dalyvė, rašė spaudoje liaudies muzikos ir kanklių pedagogikos klausimais, pasireiškė kaip žymi dainos propaguotoja – išleista kompaktinė plokštelė „Giedu dainelę“ (2004), garsajuostės „Oi, dainos dainelės“, „Lydėk mūs žingsnį“, radijo įrašai, surengtos 6 liaudies dainų populiarinimo TV laidos "Vakarėlio ilgai laukus" 1983-1984 (dalyvavo R. Maciūtė, B. Grincevičiūtė, V. Landsbergis). Pastarosios televizijos laidos skatino visuomenę daugiau dainuoti, tęsti senolių liaudiškos muzikos tradicijas.
D. Čičinskienė pritaikė kanklėms per 100 giesmių, su Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliu "Kankleliai" parengė tradicinių giesmių ciklus: „Žemaičių Kalvarijos kalnai“, šv. Marijos giesmės, šv. Mišių giesmės. Jos rūpesčiu liaudiškos giesmės skamba Vilniaus šv. Jonų ir kitose bažnyčiose, kituose Lietuvos miestuose ir kaimuose.
Jubiliatės veikla susilaukė visuomenės pagarbos ir įvertinimų: nusipelniusi kultūros-švietimo darbuotoja (1975), J. Švedo premijos laureatė (1994), gausybė garbės, padėkos raštų ir diplomų už liaudies muzikos puoselėjimą bei indėlį į šalies kultūros plėtotę, 2002 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Padėkos raštas už folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ kūrimą, organizavimą, etninės kultūros skleidimą ir puoselėjimą festivalio 30-mečio proga.
Koncerte dalyvaus visų kartų liaudiškos muzikos mėgėjai ir profesionalai.
