- „The Fauns“ prasidėjo kaip tavo solinis projektas ir virto grupine kūryba. Kaip gimė pradinė idėja? Ar galėtum įvardinti momentą, pakeitusį pradinės minties eigą?
- Pradėjau dirbti muzikos srityje nuo maždaug 18-kos, pradžioje pardavimuose. Nuo to laiko periodiškai esu muzikos fanas. Skoniai savaime keitėsi nuo indie iki funko, o vėliau iki šokių muzikos bei DJ‘avimo, kol galiausiai pats atidariau įrašų parduotuvę. Vieną dieną parduotuvė įgriso, suvokiau, kad niekad nesu grojęs grupėje pats. Buvau tik muzikos pardavėjas arba vartotojas. Tai buvo tarsi nušvitimas: pamaniau, kad tiesiog privalau groti ir privalau tai padaryti dabar, kol ne vėlu. Pirmiausia, sugalvojau grupės pavadinimą, dar prieš užrašydamas pirmąją natą. Šnektelėjau su bičiuliu, kuris man padėjo įsigyti Mac‘ą, ir viskas tarsi savaime pajudėjo. Pasiryžau sukurti vieną dainą, kuri skambėtų kiek įmanoma „gyviau“, atliekama tik vieno žmogaus, ir grojau ją pažįstamiems įgudusiems muzikantams. Turint pirmą dainą, buvo lengviau parodyti žmonėms, kur link einu. Muzikantai pasisiūlė tinkamu laiku, ir taip gimė grupė.
- Kaip sugalvojai grupės pavadinimą?
- Pagal pirminę idėją ji turėjo vadintis „Spygliai“ („The Thorns“), bet turiu šiokį tokį pietų Londono akcentą. Mano „th“ skamba kaip „f“. Aš vis kartojau „fauns“, nors turėjau galvoje „thorns“ ir taip tiesiog prilipo. Manau, kad tai labai tinkamas pavadinimas tam, ką darome... Tuo metu rodė „Pano labirintą“, kurio pagrindinis veikėjas yra faunas, ir filmas mane paskatino toliau vartoti šį pavadinimą.
- Labai domiesi filmais ir garso takeliais. Ar turi mėgstamiausią filmą arba režisierių?
- Mėgstamiausias režisierius šiuo metu yra Darrenas Aronofskys. Jis sukūrė „Fontaną“ („The Fauntain“), „Imtynininką“ („The Wrestler“) ir „Juodąją gulbę“ („Black Swan“). Jis linkęs dirbti su Clintu Manselliu, kuris, kaip tyčia, yra vienas mano mėgstamiausių garso takelių kūrėjų. Aronofsky‘io filmai visuomet yra dvigubas burtas, nes tiek filmas, tiek garso takelis nuostabiai dera kartu.
- Jei kada imtumeisi kurti filmą, kaip jis atrodytų? Kokie būtų privalomieji elementai?
Turiu maždaug dešimties filmų kolekciją, kurie mane labai įkvepia, nes yra mažo biudžeto, su vos keliais aktoriais, juose nedaug kas vyksta siužeto prasme, bet jie tiesiog nuostabūs.... Pavyzdžiui, „Lemming“, „Kylanti Valhala“ ir „Mėnulis“. Savo filmo idėją esu aptaręs su draugais. Jei kada kurtume filmą, tai jis būtų kažkuo panašus.
- Ką tik pasirodžiusiame „The Fauns“ albume „The Lights“ dainų pavadinimai sudaro įspūdį, kad už jų slypi vientisa istorija, tarsi jie būtų kažkokios knygos skyriai. Ar egzistuoja vienas bendras naratyvas? O gal tai tiesiog atsitiktinumas?
- Dainos yra gana kinematografiškos savo tonacija bei žodžiais. Esu linkęs nupasakoti aplinką, kontekstą, tarsi filmo ar knygos pradžioje. Ir tik tada vystosi daina. Tačiau stengiuosi per daug nerežisuoti klausytojo, ir leisti dainai išsiskleisti jų galvoje; mėgstu palikti vietos interpretacijai.
- Kalbant apie meną ir įkvepiančius aspektus, pastebima, kad abiejų jūsų albumų viršeliuose puikuojasi tapybos darbai. Papasakok plačiau apie tai.
- Pirmojo albumo viršelį sukūrė menininkas Dave‘as Hole‘as. Jis tapo naudodamas fotografinius chemikalus. Jo priemonės ypač degios – stebiuosi, kad jis dar nesudegino savo namų. Dave‘as sumaišo chemikalus, o vaizdas kinta tiesiog panosėje; todėl reikia fotografuoti darbus iškart, fiksuojant, kaip chemikalai save sunaikina. Antrojo viršelį sukūrė Sarah Jeffs. Ji naudoja kristalų kompozicijas, lazerinį spindulį ir lėto išlaikymo fotografiją. Man patinka abu tie darbai, nes priešingai muzikai, jie nėra išdirbti, apdoroti. Man patinka šių dviejų savybių priešprieša.
- Video klipe „Lights“ esate apsupti tūkstančių žybsinčių lempučių – atrodo žavingai. Kaip pasigaminote tą lempučių instaliaciją?
- Paaiškėjo, kad mano kaimynė, gyvenanti virš manęs, yra projektų vadovė Bristolio meno centre. Vieną dieną kalbėjomės, ir ji užsiminė turinti tokią instaliaciją pavadinimu „Panardinimas“ („Submergence“), sukurtą grupės „Squidsoup“. Vos pamatęs reklaminį video, negalėjau nurimti. Gavome raktus į patalpą, ir pasikvietėme režisierių Chrisas Lucas filmavimui. Man pačiam klipas labai patinka.
- Ar gali išduoti, kuriai dainas bus kuriamas kitas video klipas?
- „In Flames“ šiuo metu aktyviai grojamas radijo eteryje, o video kiek užtruko, nes idėja gana ambicinga. Susisiekiau su dviem talentingais menininkais – Carrie ir Tyrone‘u Love‘ais. Planuojame, kad video klipe visa grupė pasirodys kaip meškiukai. Sumažinta mūsų instrumentų ir garso kolonėlių versija jau pagaminta, o dekoracijos atrodo puikiai. Šis video klipas galbūt net primins filmą „Tedis“. Apskritai, „In Flames“ yra, turbūt, pati linksmiausia mūsų daina, ir tokia koncepcija jai atrodo tinkama. Klipas bus tikrai šmaikštus. Man pačiam teko proga pabūti lėlininku. Jis unikalus, dar nemačiau nieko panašaus.
- Taigi, filmai, dailė, instaliacijos. Kokias kitas meno formas seki? Kas tave įkvepia, pakiša naujų idėjų?
- Leisk pagalvoti. Keli menininkai, su kuriais dirbsiu naujais metai, taip pat turi šokio trupę. Jie norėtų sukurti spektaklį vienai iš mūsų dainų. Labai kukliai jaučiuosi, kai žmonės nori su manimi dirbti. Girdėti žodžius „mes mylime tavo muziką ir galim pakviesti keturis šokėjus šiam projektui“ yra tikrai nuostabu.
- Ar pavadintum savo muziką seksualia? Viename iš atsiliepimų apie „Seven Hours“ jūsų daina buvo pavadinta „orgazmiškiausiu kūriniu, išgirstu per visą savaitę“. Kaip pakomentuotum tai?
- Nuostabu! Esu labai analitiškas klausydamas muzikos ir pastebėjau, kad dainos apie meilę, seksą, taip pat melancholiškos temos, atitinka didžiosios daugumos skonį. Jos sukelia gilų emocinį atsaką – būtent tokias dainas mėgstu ir aš pats.
- Kitas klausytojo komentaras skelbia, kad jūsų muzika sužadina seksualinius troškimus. Ar tavęs netrikdo tai, kad žmonės galbūt mylisi klausydami tavo dainų? O gal toks yra tavo tikslas?
- Tikriausiai taip. Ir tai džiugu. Aš tikrai noriu emocinio ir fizinio atsako į savo dainas. Išties nuostabu, jei žmonės mano, kad tai – jų mylėjimosi garso takelis. Man tai nesukelia problemų.
- Video klipe „Seven Hours“ yra daug stambaus plano filmavimo, kurio metu pabrėžiama trumputė „The Fauns“ vokalistės Alison suknelė, ilgos kojos, drėgnos lūpos, mirksėjimas blakstienomis. Panašiai ir naujajame „The Lights“, Alice veidas visada dėmesio centre. Kameros žvilgsnis neabejotinai kuria seksualinį objektą. Ar sąmoningai žaidžiate šiuo atvaizdu?
- Manau, Alison dominavimas yra neišvengiamas, nes ji yra vokalistė ir grupės veidas. Tarp savęs mes sutarėme, kad nebūtina nuolat visiems rodytis video klipuose... Primygtinai nestumiame Ali į priekį, taip savaime nutinka. O dėl seksualinio objekto nesutinku... Tie du video klipai yra gana panašūs, bet trečiasis, kaip jau minėjau, bus su meškiukais, tad šį šabloną sulaužysim. Pirmajame video mus režisavo, tad redagavimas buvo ne mūsų rankose, o antrajame toks būdas buvo patogiausias filmavimui.
- Kas yra jūsų auditorija?
- Auditorijos prasme, pradžioje klausytojai buvo vyresnio amžiaus vyrai... Dabar muzikos pasaulyje atsiranda vis daugiau ir daugiau moterų. Auditorija taip pat pajaunėjo, todėl, regis, įsivyrauja pusiausvyra.
- Kas padeda neužstrigti sumaišties momentais, esant abejonėms, iškilus kliūtims?
- Asmeniškai, mėgstu padaryti tai, kas kitų nuomone yra neįmanoma. Mėgstu iššūkius. Kai pradėjau savo mažą projektą, turėjau grupelę žmonių, kurie labai padėjo, bet taip pat buvo ir tų, kurie stengėsi atkalbėti. Tačiau visuomet jaučiu, kad jei turi bent menkiausią ambiciją, privalai nukreipti visą savo energiją. Daug kas priklauso ir nuo sėkmės. Dauguma žmonių atkrenta ties pirma kliūtimi arba ties antra, tai tik laiko klausimas. O man yra svarbu tiesiog veikti, judėti pasirinkta kryptimi stebint, kaip viskas savaime išsisprendžia. Noriu pamatyti, kaip toli „The Fauns“ gali nueiti.
- Ar gali atskleisti kokią savo svajonę, kuri tau pačiam atrodo sunkiai įmanoma?
- O, varge. Pasakysiu taip, galėčiau numirti laimingas, jei gaučiau epizodinį vaidmenį viename iš naujų „Žvaigždžių karų“, vien kaip atsarginis aktorius. Šitai, manau, yra labai neįtikėtina, bet galbūt, jei pasistengčiau, pasitaikytų ir galimybės.
- Paskutinis klausimas: kaip priimi kritiką?
- Dar pačioje pradžioje turėjome vieną blogą recenziją. Niekad anksčiau nebuvau su tuo susidūręs ir sureagavau gana blogai. Bet tai – mokymosi patirtis ir, galiausiai, atsileidau. Kritika šiuo metu manęs visiškai nejaudina. Tikiu, kad žmonės turi teisę išreikšti savo nuomonę. Toks yra žurnalistų darbas. Santykis tarp grupės ir apžvalgininko niekad nesikeitė. Tikrai tikiu, kad visokia kritika yra gerai.
„The Fauns“ pasirodys Vilniuje, klube „New York“ sausio 24 d. kartu su prancūzais „Alcest“ bei suomiais „Hexvessel“. Turo „The Shelter Tour“ metu tai bus vienintelis šių grupių koncertas Baltijos šalyse.
