„Žalvarinis” – tai grupės įkūrėjas, kompozitorius ir žymus Lietuvos gitaristas Robertas Semeniukas ir Laurita Peleniūtė – atlikėja, folkloristė, baltiškosios kultūros saugotoja ir puoselėtoja, daugelio tarptautinių muzikos projektų dalyvė.
„Samsaros“ projekte dalyvavo du grupės „Žalvarinis” nariai ir septyni Čikagos muzikantai. Idėja sujungti amerikietiškos muzikos tradicijas ir lietuvišką paveldą kilo dainininkei Aldegundai ir kompozitoriui Kęstučiui Stančiauskui. Koncertinė programa sujungė Roberto Semeniuko aranžuotas lietuvių liaudies dainas bei grupės „Streetdancer“ ir Aldegundos atliekamą muziką.
Projekto organizatorė Aldegunda džiaugėsi, kad lengvai pavyko suvienyti lietuvių ir JAV muzikantų pajėgas: “Kiekvienas projektas, kurį pristatome, mums yra labai artimas ir svarbus. „Samsara" taipogi buvo ne išimtis vien jau todėl, kad mėgstame folk-roko stilių ir scena dalinomės su šio žanro virtuozais - „Žalvariniu!” Kęstučio Stančiausko ansamblis „Streetdancer" - tai pirmas ansamblis Čikagos džiazo istorijoje, kurio sudėtis yra mišri, jame groja ir baltaodžiai ir juodaodžiai muzikantai. Prieš 40 metų Amerikoje tai buvo neįsivaizduojamai drąsu, todėl užfiksuota Čikagos džiazo istorijos knygoje. Kaip smarkiai pasikeitė pasaulis nuo tų laikų galima buvo įsitikinti klausantis „Samsara” projekto - ne tik skirtingų tautų, bet ir skirtingų žemynų muzikantai be probemų atlieka vienas kito muziką: „Buvo džiugu matyti juodukus, kvapą gniaužiančiai talentingus muzikantus, grojant lietuviškąjį folkroką - jausmas nekasdienis!” - prisipažino Aldegunda.
Žalvarinis grojo viename populiariausių Čikagos klubų „Underground Wonderbar“, įsikūrusiame pačiame miesto centre. Pasak organizatorių, nė vienas lietuvis atlikėjas dar nėra stovėjęs šio klubo scenoje, o norintys jame groti turi laukti iki metų. „Užkūrėme smagią pirtelę margai publikai - šypsosi Robertas,- į koncertą susirinko ir žinomi prodiuseriai, diplomatai, muzikantai, ir šiaip žmonės, mėgstantys gerą ir įdomią muziką.” Pasak Žalvarinio kompozitoriaus, publika Amerikoje yra išlepusi - yra šimtai klubų, kur kasdien gali klausyti geros muzikos, todėl ypač smagu, kad susirinko išprususi publika, po koncerto ne vienas priėjo pasikalbėti, prašė autografo, fotografavosi kartu. „Po koncerto pusvalandį dalijome autografus ant savo naujojo albumo „Gyvas”, - įspūdžiais dalijasi Laurita.
Vieną koncertą lietuvių folkroko grupė skyrė išimtinai lietuvių publikai. „Arabian knights farm“ savotiškoje pramogų „fermoje” susirinkusiems Amerikos lietuviams muzikantai pristatė visą „Samsaros” programą. „Publika buvo nereali: šoko, dainavo kartu. Po koncerto turėjome grįžti į sceną dar du kartus,” - sako Laurita.
Žalvarinio kompozitorius Robertas džiaugėsi tuo, kad jo sukurtą muziką suprato ir grojo pasaulinio garso atlikėjai: „Prieš keturiolika metų pradėjau įrašinėti savo aranžuotas lietuvių liaudies dainas, pirma jų buvo „Už stalo sėdau”. Tuomet tikrai nesusimąsčiau, jog iš to išeis kažkas rimto, kad mes taip daug koncertuosime ar įrašinėsime albumus ir juo labiau, nesitikėjau, kad grosiu su Amerikos džiazo muzikantais šias kompozicijas. O dabar tu stovi su gitara kažkur Čikagos studijoje ir matai priešais save įvairių tautų muzikantus, kurie yra groję su Miles Davis, Ike and Tina Turner, Aretha Franklin, Stevie Wonder, John Scofield, Bruce Dickinson (Iron Maiden), Page and Plant, Jean Luc Ponty, Ginger Baker (Cream), Ian Paice (Deep Purple), Tony Bennet, Larry Coryell, Pat Martino, Chick Corea, Pat Metheny, Freddie Hubbard, Brecker Brothers ir tt. Jie yra gyvos legendos, kurių pavardės įrašytos į Jazz enciklopedijas, ir tu groji tą pačia „Už stalo sėdau”.
„Samsara” projekte dalyvavo: Roger Harris - klavišiniai, Ben „Jammin" Johnson - būgnai, Sylvia De La Cerna - smuikas, Sasha Brusin - gitara, Gintaras Milius (Airis) – perkusija, Kęstutis Stančiauskas - bosinė gitara ir Aldegunda - vokalas.
Nepaisant įtempto repeticijų ir koncertų grafiko, Robertas ir Laurita rado laiko susipažinti su lietuvių bendruomene, apsilankė Lietuvos generaliniame konsulate ir sudalyvavo Ukrainos palaikymo akcijoje, sudainavę ukrainietišką dainą „Kalyna malyna“, ir Baptistų bažnyčios Gospelo choro repeticijoje, kurioje buvo šiltai priimti į bendrą ratą su 200 choristų. Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, esančioje lietuvių mokykloje, Laurita mokė vaikus senųjų dainų. „Mus sužavėjo kolegų muzikantų, lietuvių bendruomenės ir šiaip koncertuose ir gatvėse sutiktų žmonių geranoriškumas ir atvirumas. Ir, žinoma, muzika, kurios visur labai daug ir ji labai kokybiška,” - įspūdžiais dalijasi Laurita ir Robertas.
