Į netrumpą sąrašą sugulė įvairaus žanro ir laikotarpio lietuviškos dainos apie balčiausią metų šventę. Visų jų galima klausytis neseniai pradėjusioje veikti didžiausioje lietuviškos muzikos įrašų ir duomenų internetinėje platformoje – PAKARTOT. Erdvėje, kur sutilpo visa Lietuvos muzikos istorija.
Nėra lietuvio, kuris nebūtų deklamavęs ar po nosimi niūniavęs: „Pakabinkit, pakabinkit ant kalėdinės eglutės baltą, baltą nosinaitę nusišluostyti akims“. 1986 m. susikūrusi legendinė lietuvių roko grupė „pasiskolino“ poeto Antano A. Jonyno eilėraštį ir sukūrė tai, ką šiandien galima vadinti kalėdiniu lietuviškos muzikos hitu. Prekybos centre jo neišgirsite, nes jo vieta – lietuvio širdyje.
„Niekas niekada jos neištrins, nepakeis ir nesuklastos“, – taip apie šią dainą sako Daina Dubauskaitė. Jai tai vienas pirmųjų kalėdinių prisiminimų. Nepakeičiama vaikystės daina, neprilygstanti nei „Shakin’ Stevens” krintančiam sniegui nei Mariah Carey muzikiniams kalėdiniams troškimams.
Žaviai užkimęs Marijono Mikutavičiaus balsas visada „pramuša ant gerumo“. Jo kalėdinėje dainoje gražiai sugyvena draugai, giminės, kaimynai, bendradarbiai ir paštininkai. Visi šventiškai nusiteikę, visi skuba ne bet kur, o namo. Tik M. Mikutavičiaus dainos skamba per miestus ir kaimus. Tik jos aprėpia tris milijonus. Kaip teigia Karolis Vyšniauskas, „Velnias, man patinka Kalėdos“ – vienas tų retų visiems žinomų kūrinių, kurie kasmet nuskamba šviežiai.
Vilniečiai „sportininkai“ kūrė dainas ne tik apie policiją ar ūdras. Jie dainavo apie Betliejų, aguonų kefyrą, it žirkles susiglaudusias merginos kojas ir taikią naktį. Tiesa, apie visus šiuo dalykus – vienoje dainoje „Kalėdos“. „Nes jeigu yra vienas dalykas, ko per Kalėdas nepakanka, tai – ironija“, – tikina K. Vyšniauskas.
Sninga šioje dainoje ne snaigėmis, bet žiedais. Bet kas užginčys, jog ši daina netinkama klausytis tamsiais žiemos vakarais prie židinio ar ryškiaspalvėmis lemputėmis mirksinčios eglės šakos. Elegancija yra elegancija. Nesvarbu, kokiu metų laiku. Poeto Antano Miškinio eilės Rūtos Jankauskaitės balse liūliuoja, bet nemigdo.
„Rūta šiandien yra žymi ir talentinga fotografė Marla Singer ir nebelipa ant scenos, bet man jos balsas visada buvo ir bus vienas gražiausių moteriškų vokalų Lietuvoje“, – prisipažįsta D. Dubauskaitė.
Kaip sako K. Vyšniauskas, šviesaus atminimo dainuojamosios poezijos virtuozo daina – šventiška, bet truputį liūdna, muzikaliai paprasta, bet žodžiai – filosofiški. Pasak jo, tai viena gražiausių aktoriaus ir daininko S. Mykolaičio dainų jo diskografijoje.
Šioje dainoje neišgirsite žodžių „šventė“, „snaigės“, „eglutė“, „elnias“, „rogės“. Baltas Kalėdas galėsite įsivaizduoti tik įtempę vaizduotės raumenis. Tačiau kodėl tai kalėdinė daina? „Šis Vidžios, Mario Basanov ir Jazzu hito remiksas buvo kalėdinė dovana klausytojams nuo muzikinio dueto „Downtown Party Network“. Jis ir 2009-ųjų pabaiga man ir įsiminė, labai šventiškai ir draugiškai. Praėjo jau pakankamai laiko, kad galėčiau įtraukti į visų laikų geriausiųjų sąrašą“, – teikia D. Dubauskaitė.
„Kalėdiniu hitu netapęs, bet dėl to tik dar jaukesnis grupės „Airija“ vokalisto kūrinys su šventinei dainai tiesiog per geru priedainiu“, – taip šį kūrinį apibūdina K. Vyšniauskas. Nojus nėra M. Mikutavičius, todėl apie tris milijonus Lietuvos žmonių nedainuoja. Jo melodingo kūrinio veikėjai – Aš ir Tu. Keliaujantys, ieškantys, esantys per toli nuo žvaigždių ir dangaus. Kalėdiniai.
Kas sakė, kad Kalėdos negali skambėti hip-hopo ritmu? To tikrai nesakė 1991 m. užgimusi, vėliau iširusi, o 2012 m. bandžiusi atsikurti legedinė lietuviško hip-hopo pažiba – grupė RSA. „Kalėdos, Kalėdos – pamiršti barniai ir pamirštos bėdos“, – dainuoja vyrukai su apsmukusiais džinsais ir kepuraitėmis. „Idiliški 90-ieji. Nes apie Kalėdas galima ir šokti“, – sako muzikos apžvalgininkas K. Vyšniauskas.
Šis sąrašas jokiu būdu ne baigtinis. Pasirodo, lietuvių muzikos atlikėjai apie Kalėdas pridainavo pilną maišą dainų. Daugiau nei apie Velykas, Jonines ar Valentino dieną.
