Augusiems su MTV muzikine televizija „Clawfinger“ gerai pažįstami iš ankstesnių hitų, kalbanačių apie socialines problemas ir spalvingų vaizdo klipų. Šiuo metu „Clawfinger“ dažniausiai galima sutikti įvairių pasaulio šalių festivalių scenose, kuriose atlikėjai sprogdina išlaisvinančią iš stereotipų muzikinę bombą. Išleidę septynis studijinius albumus, „Clawfinger“ šiemet žada gerbėjams padovanoti specialų jubiliejinį albumą. Atsisakę negailestingų masinės muzikos industrijos taisyklių, „Clawfinger“ išliko ištikimi savo skleidžiamoms idėjoms ir nesumeluotam kontaktui su klausytoju.
Grupės lyderis Zak Tell atvirai dalinasi mintimis apie grupės dvidešimties metų gyvenimą, išmoktas pamokas ir žinutę, kurią nori ištransliuoti žmonijai.
- Šiemet švenčiate 20 metų sukaktį. Kaip galėtum apibūdinti šiuos du „Clawfinger“ dešimtmečius?
- Nežinau, kiek iš tikrųjų mes švenčiame, bet visa tai buvo beprotybė – buvo gerų laikų, buvo blogų laikų, bet visa tai yra puiki patirtis. Neįmanoma duoti atsakymo, bent iš tolo apibūdinančio šią patirtį. Būti grupėje yra didi palaima, bet tuo pačiu kartais tai yra didis prakeiksmas. Kaip ir gyvenime, stengiesi įveikti sunkumus, kaip tik gali geriausiai ir mėgautis gerais momentais.
- Ką įvardintum kaip didžiausius „Clawfinger“ iššūkius per šiuos dvidešimt metų?
- Kai įkvėpimas kurti miršta kartu su realybe, kad nebegali pragyventi iš muzikos, kaip anksčiau. Tuomet reikia suvokti, kad dalykai netrunka amžinai ir gyvenimas nuolatos keičiasi. Iššūkis buvo ir kai vadybininkas, už tai, kad jį atleidome, padavė į teismą, mėgindamas pavogti ateities finansines įplaukas. Nesmagu buvo ir kai grasino italų baikerių gauja. Dainų rašymas taip pat gali būti užknisantis skausmas subinėj. Buvimas ture yra palaima, tačiau tuo pačiu tai yra ir destrukcija. Taigi, viskas, ką darai, turi ir gerąją ir blogąją pusę.
- Ar planuojate kokį nors specialų jubiliejinį koncertą ar veiksmą?
- Jubiliejiniai koncertai bus festivaliuose, kuriuose grojame šią vasarą. Vėliau dar šiais metais ketiname pristatyti specialų rinkinį su daugybe eksliuzyvinės, niekur nepublikuotos ir negrotos medžiagos, kuri, neabejoju, patiks fanams.
- Ar galėtum įvardinti 3 pagrindines pamokas, išmoktas per šiuos 20 metų?
1) Niekuo nepasitikėk, bet būtinai pasirūpink, kad tau būtų smagu ir turėk kantrybės su žmonėmis.
2) Alkoholis yra degalai kelyje, bet atsargiai su jais – pirmiau padaryk darbą, kol jie tavęs nesužlugdė.
3) Pinigai sukuria problemas, tačiau jie būtini. Reikia pinigų, kad generuotum jų dar daugiau, nebūk godus.
- „Clawfinger“ dažnai apibūdinama kaip grupė, kurių dainose kalbama apie žmonijos, visuomenės problemas. Ar galėtum suformuluoti pagrindinę žinutę, kurią norit skleisti per savo muziką?
- Galvok už save, aklas tikėjimas bet kokia asmenybe, politiku, religija, muzikos grupe ar ideologija gali tave pražudyti ar bent privesti prie rimtų problemų. Mėgink ir surask bent kiek logikos visoje šioje beprotybėje. Žmogiškos būtybės yra savanaudiškos, pasaulis yra sumauta vieta, bet tuo pačiu ir nuostabi vieta. Būk ramus, būk savimi!
„Clawfinger“ - „Do What I Say“ (gyvai):
- Žiūrint jūsų gyvus pasirodymus atrodo, kad publika susivienija ir siautėja drauge su jumis - tai didelė galia. Ar galėtum apibūdinti jausmą ir mintis, kol esi ant scenos, o minia taip atvirai ir sąžiningai kuria grįžtamąjį ryšį?
- Mes didžiuojamės, kad atiduodame viską, ką turime ir darome viską, ką galime bendraudami su publika. Mūsų misija padaryti taip, kad net nesijaustų, jog mus skiria scenos barjerass. Kai pavyksta tai įgyvendinti, tuomet adrenalino antplūdis yra maksimalus ir viskas išsivysto į dvasinį orgazmą!
- Beprotiškiausia patirtis festivalyje?
- Turėjome pašėlusį purvo karą su publika Šveicarijoje. Kažkas metė gniūžtę purvo, aš mečiau ją atgal ir prasidėjo taikus ir linksmas karas su žiūrovais.
- Šiuo metu savo interneto svetainėje jūs renkate fanų nuotraukas. Kokios pačios netikėčiausios nuotraukos sulaukėte iki šiol?
- Kol kas nemačiau daug iš atsiųstų nuotraukų, bet pasakykime taip – po visų šių metų, absoliučiai niekas manęs nenustebintų!
- Kartą jau grojote Lietuvoje (redakcijos pastaba – festivalyje „Be2gether“), kokie atsiminimai?
- Apart viešbučio ir scenos nelabai daug spėjome pamatyti, bet atsimenu, kad lijo lyg iš kibiro ir kad buvo puiki festivališka publika.
- Paskutinį kartą festivalyje (Ukrainoje) nuo scenos šokai tiesiai į vandenį. „Galapagai“ vyksta Zaraso ežero saloje, ar galime tikėtis panašaus „nardymo nuo scenos“ ir Lietuvoje?
- Skamba puikiai, bet įprastai mes neplanuojame tokių dalykų. Kas nutinka, tas nutinka, jeigu tik yra tam tinkama nuotaika. Jeigu būna galimybė panardyti nuo scenos, mes dažniausiai ja pasinaudojame, todėl palaukime ir pamatysime.
„Clawfinger“ - „Biggest & The Best“:
