"Privačios iniciatyvos dėka į Vilnių atvežta ir Lietuvai perduota daugiau kaip 5000 vertingų knygų kolekcija, kurią sudaro knygos, parašytos žydų autorių arba autorių, rašančių apie judaizmą", - būsimos bibliotekos fondus apibūdina ministerija.
Biblioteka bus steigiama kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos struktūrinis padalinys.
"Norint, kad žydų biblioteka pradėtų vykdyti savo veiklą, būtina parengti bibliotekai suteiktų patalpų Gedimino pr. 24, Vilniuje, pritaikymo projektą", - teigiama projektą aiškinančiame rašte.
Ministerijos teigimu, visuomenei atviros žydų bibliotekos Vilniuje veikla sudarytų galimybę simboliškai atgaivinti žydų knygos kultūros ir bendruomenės bibliotekų tradiciją, sukurtų viešąją erdvę, skatinančią pažinti sostinės kultūrinę įvairovę ir istoriją.
Seimas pernai rugsėjį 2011-uosius paskelbė Holokausto aukų atminties Lietuvoje metais. Vyriausybė pernai gruodį patvirtino priemones, skirtas šiai progai.
Tarp jų - minėjimai ir konferencijos Lietuvoje bei užsienyje, Panerių memorialo rekonstrukcijos pabaigimas, taip pat Vilniuje, dabartinėje Titnago gatvėje, 1941 metų liepą nacių sušaudytų lenkų ir žydų žūties vietos pažymėjimas, Vilniaus geto aukų aikštės sutvarkymas, paminklo Pasaulio tautų teisuoliams Kaune pastatymas.
Vilniuje, Antakalnio kapinėse, numatoma atidengti paminklinę lentą Pasaulio tautų teisuoliui Antonui Šmidui. Be to, numatoma suorganizuoti holokaustą išgyvenusio tapytojo litvako Samuelio Bako darbų apie istorinį Vilnių perdavimą Lietuvai ir užtikrinti tinkamą jų saugojimą. Planuojama parengti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus patalpų rekonstrukcijos darbų investicinį projektą ir numatyti galimybę pritaikyti muziejaus patalpas S.Bako darbų ekspozicijai.
Taip pat numatoma inicijuoti holokausto aukų Lietuvoje sąrašo parengimą bendradarbiaujant su holokausto muziejais užsienyje, mokslo institucijomis ir archyvais.
Savivaldybių taryboms siūloma svarstyti galimybę miestelių viešąsias erdves pavadinti Pasaulio tautų teisuolių, iškilių žydų tautybės asmenų (Abraomo Suckeverio, Mato Strašūno, Onos Šimaitės, Sofijos Binkienės ir kitų) vardais.
Programoje - ir įvairūs švietimo projektai, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti veiklos atnaujinimas ir kita.
Vykdant genocido politiką 1941-1944 metais nacių okupacijos metais išžudyta apie 200 tūkst. Lietuvos žydų.
