Minint instituto sukaktį, scenoje muzikuosiantys Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir pianistas Petras Geniušas pasirodys su Lenkijos batutos meistru Mirosławu Błaszczyku, kuris Lietuvos auditorijai seniai pažįstamas ir nuolatos čia grįžta su įdomiomis ir naujomis koncertų programomis.
Filharmonijoje jau repetuojantis M. Błaszczykas nuoširdžiai kviečia klausytojus į šį simfoninės muzikos koncertą klausytis nuostabios programos:
Koncerte skambės dvi lenkų kompozitorių – romantizmo atstovo Stanisławo Moniuszkos ir XIX–XX a. sandūroje gyvenusio bei kūrusio Karolio Szymanowskio spalvingos simfoninės partitūros. Prie jų šliesis šių kūrėjų amžininko, čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko Aštuntoji simfonija, kurioje apstu čekų liaudies muzikos intonacijų, o finale plūste užplūsta džiaugsmingos pučiamųjų fanfaros ir timpanų dūžiai.
„Gerbiami ponai, Čekijoje trimitai niekada nešaukia į karą – trimitai kviečia šokti!“ – taip per vieną repeticiją apie šią simfoniją pasakė legendinis maestro Rafaelas Kubelikas. Šią sparnuotą frazę šiandien galima pritaikyti publikos laukiančiam proginiam koncertui: „Gerbiami ponai, – trimitai kviečia švęsti Lenkijos instituto Vilniuje 20-metį!“
1996 m. kovą sostinėje pradėjęs veikti Lenkijos institutas ištikimai laikosi savo credo – skleisti pasaulyje lenkų kultūrą, istoriją ir tautinį paveldą, skatinti skirtingų šalių ir tautų kultūrinį, mokslinį bei visuomeninį bendradarbiavimą. Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lenkijos institutas Vilniuje jau daugelį metų drauge rengia muzikinius projektus, kur Lietuvos klausytojams pristatomi Lenkijos atlikėjai, iki šiol mūsų šalyje neskambėję lenkų kompozitorių kūriniai ir kt.
Lenkijos muzikos kūrybos paveldą šįvakar reprezentuos S. Moniuszkos Operos „Halka“ uvertiūra ir K. Szymanowskio Simfonija Nr. 4 Symphonie concertante fortepijonui ir orkestrui, op. 60. Ta proga verta prisiminti, kad S. Moniuszko 1840–1858 m. gyveno Vilniuje ir buvo Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas. Kaip tik Vilniuje 1848 m. sausio 1 d. įvyko operos „Halka“ pirmosios versijos (dviejų veiksmų) koncertinis atlikimas. Vilniaus teatro scenoje opera buvo pastatyta 1857-aisiais, o po trejų metų 4 veiksmų jos variantas pagaliau pastatytas ir Varšuvoje. „Halka“ yra pirma nacionalinė lenkų opera, o „Halkos“ uvertiūra – vienas populiariausių koncertinių S. Moniuszkos muzikos numerių.
K. Szymanowskis primins svarbų lenkų muzikinės kultūros tarpsnį, sujungusį romantizmo etalono Fryderyko Chopino ir XX a. muzikos novatorių Witoldo Lutosławskio bei Krzysztofo Pendereckio epochas. Lenkų muzikos tradicijų stoka, išryškėjusi po Chopino eros, paakino K. Szymanowskį dairytis po užsienio arealus, tyrinėti senąją europietišką muziką. Vokiečių, prancūzų ir Rytų Europos manieros veikė jo kūrybos raidą, reiškėsi daugiaserijine autoriaus reakcija, šių stilių komentavimu ir reinterpretacijomis. Įvairūs muzikos modeliai neužgožė paties autoriaus balso, o tik atvėrė naujos stilistikos horizontus. Kaip ir Bachas, Szymanowskis perėmė daugelį tuometinių muzikos idiomų, manierų bei detalių ir jas ištobulinęs kūrybiškai siejo į visumą.
Paskutiniu laikotarpiu K. Szymanowskis įkvėpimo sėmėsi ir iš nacionalinės lenkų muzikos skambesio. Susižavėjęs Tatrų regiono etnine muzika, jos pirmykšte ritmine energija ir natūralia melodika, visa tai panaudojo paskutiniuose savo kūriniuose, tarp jų yra ir Ketvirtoji simfonija, skambėsianti Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje.
