„Lankytojai į tai reaguoja su dideliu įdomumu, kažkokių replikų, kad visa tai – vyrų tualete, neteko išgirsti, – tikino Skirmantė Valiulytė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstovė spaudai. – Na, nebent tik tada, kai vaikų ekskursijos atvyksta. Bet vieta, vyrų tualetas, nepasirinkta specialiai.“
Rekonstrukcijos metu šiame pastate buvo atidengtos kelios paslaptys – po vyrų tualeto grindimis teka upelis, o lipant laiptais į rūsį matosi skersgatvis. „Ne visi pastebi, bet šis fragmentas matosi lipant laiptais žemyn į tualetą. Sienoje matosi grindinys. Ir nors akmenys gal ir nėra autentiški, tačiau to skersgatvio plotis ir pats vaizdas toks, koks ir buvo.“
Iš kur Filharmonijoje teka šaltinėlis, nežino net čia ekskursijas vedanti Janina Pranaitytė. „Toje vietoje drėko siena ir kai buvo vykdomi statybų darbai, buvo rastas upelis. Dabar visada šią vietą ekskursijoms parodome, – apie rekonstrukcijos darbus, vykdytus 1985-1995 metais, kalbėjo J. Pranaitytė. – Nors pagrindinė ekskurijos esmė – leisti žmonėms pamatyti repeticijas, tik po to aprodau patalpas. Tualetas – paskutinė ekskursijos vieta.“
Apie paslaptingas šaltinio ištakas nieko konkretaus negali pasakyti ir pati S. Valiulytė: „Gali būti, kad jis atiteka iš Rasų, o gal tai Kačergėlės upelio atšaka. Niekas negali tiksliai nustatyti.“
Ekskursijų vadovė Janina patikino, kad ši vieta visuomet sukelia daug emocijų: „Vieni spėlioja, kad vanduo į tualetą teka, kiti nori atsigerti. Žinoma, šią vietą daug kas stengiasi nufotografuoti.“ O S. Valiulytė atskleidė, kad Filharmonijos personalas dažnai pajuokauja, esą moterims čia nelygios teisės, nes gražusis upelis puošia tik vyrų tualetą.
S. Valiulytė papasakojo, kad šiame pastate glūdi ir daugiau paslapčių, kurių nemato lankytojai. „Net ne visi darbuotojai apie tai žino, tačiau rūsiuose yra autentiški skliautai. Ten niekas nekeista, tiesiog užkonservuota. Rūsio mes neeksplotuojame kaip naudingo ploto.“
Pirmieji statiniai toje vietoje, kur šiuo metu įsikūrusi Lietuvos nacionalinė filharmonija, atsirado dar XVI amžiuje. Tuo metu ši miesto teritorija buvo vadinama rusų dalimi, o pirmieji statiniai buvo gotikinio stiliaus pirklių namai. Pirmame aukšte buvo įsikūrusios parduotuvėlės, o aukščiau – kambariai atvykusiems pirkliams apsistoti.
Bėgant šimtmečiams, pastato paskirtis kito. Tik 1998 metais Filharmonijai suteiktas nacionalinės institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, statusas.
