Naujame režisieriaus Donato Ulvydo filme apie moterų ir vyrų santykius „Ir visi jų vyrai“ vieną pagrindinių vaidmenų atlikusi K. Kazlauskaitė tarsi iš naujo gerbėjus privertė ją įsimylėti. Šiame filme Kristinai teko savimi pasitikinčios, gražios ir stilingos močiutės vaidmuo.
LRT eteryje klausiama, kaip reaguoja į žinomumą, kuris ją seka bene visą gyvenimą, 66-erių žinoma moteris sakė, kad pasitaiko įvairių akimirkų. „Būna ir džiugu, ir malonu nuo to, bet būna ir taip, kad ir pavargsti. Būna, kad ir suerzina. Man atrodo, kad jauti, kad į tave kaip scenoje žiūri ir taip visada būni akyse. Norisi nulipti nuo scenos, užsidėti gobtuvą ir pačiai į gyvenimą pažiūrėti per krūmelius“, – sakė ji.
Tačiau likimą ir aktorystę K. Kazlauskaitei nulėmė jos tėtis. Keturių brolių šeimoje augęs, su pirmąja žmona dviejų sūnų susilaukęs ir su Kristinos mama pirmagimio sūnaus susilaukęs vyras visuomet svajojo apie dukrą. Kartą ekrane išvydęs gražuolę vokiečių kilmės aktorę Kristiną jis nusprendė, kad dukra jam vis dėlto gims ir jos vardas bus Kristina. Negana to, vyras buvo įsitikinęs, jog jo dukra bus ir aktorė. Būtent tai jis pareiškė dukrelės besilaukiančiai žmonai.
Galima sakyti, aktorė K. Kazlauskaitė niekada ir neturėjo galimybės profesiją rinktis savarankiškai, o šio savo sprendimo jos tėtis niekada neatsisakė.
„Jis su manimi atvažiavo ir į konservatoriją. Ten sėdėjo už durų (stojamųjų egzaminų metu). Norėjau bėgti. Bijojau net prieštarauti. Konservatorijoje turėjau problemų ir žinojau, kad jei grįšiu namo, tėvas infarktą gaus. Ir kai reikėjo dirbti, vaidinti, vis pagalvodavau, ką tėveliai pasakys, bet jis (aktorės tėvas) išėjo iš gyvenimo ir aš iš teatro išėjau. Nesakau, kad dėl to įvyko, bet taip viskas susidėliojo“, – pasakojo žinoma moteris.
Kalbėdama apie mamą, K. Kazlauskaitė eteryje sakė, kad nors dabar ji ir turėtų laiko vaikščioti iš vietos į vietą ir blizginti visus namų kampus, nebenori to daryti. Tačiau savo pedantiškumą žinoma moteris neabejotinai paveldėjo iš itin tvarkingos mamos. Net ir naktį sugrįžus iš gastrolių ji eidavo tvarkyti namų.
Dabar aktorė juokauja, jog jos pedantiškumas namiškiams kainavo nemažai nervų, nors šiandien ji ir gali džiaugtis tvarkingu ir atsakingu sūnumi.
„Tik gėda man darosi. Amžinas laiko neturėjimas ir kai neturi laiko, o diena susimaišiusi su naktimi, nebelieka kantrybės. Taip kenčia ir tas vaikas.
Negalėdavau net į mokyklą nueiti per gastroles... Kai visi tėvai vyksta į mokyklą vėlai vakare, tu išeini į darbą ir atrodo, kad vaiko auklėjime nedalyvauji. Tik telefonu... ir visada sakydavo, kad viskas gerai ir su juo viskas tvarkoje“, – sau kritikos negailėjo K. Kazlauskaitė ir netrukus pridūrė, jog toks auklėjimas galbūt sūnų ir pavertė savarankišku ir brandžiu žmogumi.
Tačiau net ir tapusi pensininke žinoma aktorė sako nepradėjusi gyventi vaikų gyvenimo. Mieliau ji laukia jų savo namuose ir visuomet kalbasi telefonu, o pataria tik klausiama patarimo.
„Iš pedantės tapau tikra tingine ir jei galiu kažko nedaryti, tikrai nedarysiu. Anksčiau net klausimo nekildavo. Buvo vienas žodis „reikia“ ir dabar gerai pagalvoju, ar tikrai man to reikia. Jei galiu „nusiplaunu“. Išmokė to tikras, didelis ir patologiškas nuovargis.
Jei savęs neapgaudinėji, turi sustoti. Laimingiausias periodas – pensija. Tai yra mano aukso amžius. Iki jos dar vilkosi šleifas, jog „privalai“, tačiau dabar mieliau laiką skiriu knygoms, filmams, laikui sau“.
Aktorė LRT laidoje juokavo, jog jei rastų šokių partnerį, dabar mielai apsilankytų ir šokių pamokose.
