– Lėja: Sveika, Justina! Sveikinu su pergale! Kokios mintys pirmiausia atėjo, kai paskelbė, jog tu nugalėjai „Lietuvos balsą“? Ar daug sveikinimų sulaukei iš nepažįstamų žmonių po finalo? Ar žadi surengti koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose?
– Simona: Tu šaunuolė! Sveikinu tapus geriausia „Lietuvos balse“! Ką tau reiškia šis titulas? Ar labai norėjai laimėti, ar tiesiog ėjai į ši projektą pasirodyti ir įvertinti savo galimybes? Ačiū, linkiu tau toliau siekti svajonių!
– Ačiū. Man didelė garbė būti vadina „Lietuvos balsu 2014“. Ėjau į šį projektą tikrai ne laimėti, o tiesiog tam, kad būčiau įvertinta tikrų profesionalų ir žiūrovų. Apie laimėjimą nedrįsau net svajoti.
– Justina, kodėl atrodė, jog tu žinojai, kad laimėsi ir buvai be jokių emocijų. Kai kiti nugalėtojai griebiasi už galvos, pravirksta, džiūgauja. Tu tiesiog stovėjai rami.
– Airidas: Sveikinu su pergale ir norėčiau sužinoti ar po projekto Donatas prisidės prie tavo karjeros. Ar bus tavo prodiuseris, ar toliau muzikos keliu eisi viena?
– Labai ačiū. Jau šią savaitę susėsime su „Lietuvos balso“ komanda pasikalbėti dėl ateities.
– Aurelija: Sveikinu nugalėjus ir noriu paklausti – kiek Jūsų vadovės E. Kirkilienės ranka prisdėjo prie pasirodymų?
– Ačiū. Mano vokalo mokytoja E. Kirkilienė be galo daug prisidėjo prie dainų paruošimo. Už tai jai labai dėkoju.
– Gerbėjas: Labas, ar turi vaikiną?
– Milda ir Gabija: Justina, ar man verta pradėti profesionaliai dainuoti, jeigu man greitai bus penkiolika? Patark, kaip pagerinti savo balsą, gal kokių vokalo paslapčių tau atskleidė mokytojas projekte?
– Manau, kad niekada nėra per vėlu kažką pradėti, nes jei žmogus kažko nori, jam nebus lygių. Jokių čia paslapčių nėra – tiesiog begalinis darbas ir balso lavinimas.
– Vaida: Justina, norėjau, kad taptum Lietuvos balsu nuo pirmo karto, kai išgirdau tave aklosiose perklausose. Tavo balsas pavergė mane. Norėčiau paklausti, ar pradėjus dalyvauti projekte ir tapus žinoma pasikeitė tavo draugų, bendraklasių ir kitų žmonių elgesys su tavimi? Ar nepradėjo pataikauti ir bandyti tapti tavo draugais tik dėl populiarumo? Sėkmės, nedink iš ekrano, nes tavęs klausytis be galo malonu.
– Labai ačiū už tokius žodžius. Aišku, kad pradėjus dalyvauti šiame projekte daugelio žmonių požiūris į mane pasikeitė, tačiau mano požiūris į juos – ne. Kas buvo mano draugais, tas jais ir liks, o kas laikina, tas išeis kartu su šlove.
– Robertas: Ar tu pati kuri muziką? Na, ar bandai rašyti sau dainas, ar apskritai tavo galvoje ar sapnuose gimsta, nuskamba nauji, dar niekieno nesukurti muzikiniai motyvai, negirdėtos melodijos bei dainos?
– Simonas: Sveikinu su pergale! Esi tikras Lietuvos balsas! Kaip manai, ką turi turėti atlikėjas, kad pavergtų žmonių širdis?
– Ačiū labai! Manau, kad skirtingai auditorijai patinka skirtingi atlikėjai, todėl svarbu atrasti savo klausytoją.
– Rokas ir Gabrielė: Ar neketini po pergalės Lietuvoje plaukti į platesnius vandenis ir bandyti laimę užsienio konkursuose. Gal dalyvausi Eurovizijoje, o gal jau esi laimėjusi konkursų?
– Po šios pergalės neketinu sustoti. Tikiuosi tęsti savo muzikinę karjerą ir galbūt vėliau dalyvausiu Eurovizijoje. Konkursai taip pat nėra man svetimas dalykas, nes juose dalyvauju nuo devynerių.
– Kamilė: Sveika, Justina. Sveikinu su laimėjimu. Kas, tavo nuomone, galėjo laimėti projektą, jeigu tu būtum iškritusi?
– Ačiū labai, Kamile. Jei būčiau iškritusi finaluose, tai superfinale būtų nugalėjusi arba Nota, arba Agnė.
– Gustė: Ir kaip tu viską suspėdavai? Repeticijos, mokykla...
– Laura: Esi šaunuolė, aš taip ir maniau, kad tu laimėsi šį projektą, už tai labai sveikinu. Bet ar nuo pat projekto pradžios tu buvai tikra, kad laimėsi? Ar norėjai laimėti? Ar tu tikėjai, kad laimėsi? Ar tikrai nori tapti pasauline muzikos atlikėja?
– Ačiū! Apie laimėjimą niekada negalvojau, nes man tai atrodė kažkas tokio neįtikėtino, bet, aišku, laimėti giliai širdyje norėjau. Būti pasaulinio lygio atlikėja nerealu, o juk svajoti niekas nedraudžia.
– Laima: O kaip dėl mokslų – kokią specialybę nori įgyti? Ar dabar mąstai apie dainininkės šlovę ir esi pasiryžusi viską mesti – taip pat ir mokslus? Kaip viską suderini ir visur spėji?
– Mokslai ir dainavimas man du svarbiausi dalykai gyvenime, kuriuose aš stengiuosi siekti kuo geresnių rezultatų. Mokslų tikrai nemesiu, nes tai mano gyvenimo pagrindas. Viską suderinu, nes abu dalykai vienodai svarbūs.
– Erika: Justina, kaip reikia kovoti su scenos baime? Ar tu patiri jaudulį prieš lipdama į sceną? Ar kiekvienas kartas būna sėkmingas?
– Manau, kad tiesiog reikia būti užtikrintai savo jėgomis ir žinoti, kad baimė ir perdėtas jaudulys trukdo siekti savo tikslų. Kiekvieną kartą lipdama į sceną jaudinuosi, tačiau „Lietuvos balse“ aš išmokau jaudulį skirti nuo baimės. Juk net žinomiausi scenos grandai jaudinasi kaskart prieš pasirodymą. Aišku, kad ne kiekvienas pasirodymas būna sėkmingas. Bet to reikia siekti ir dėl to reikia dirbti.
