Kritulių kiekis, iškritęs pastaruoju metu vis dėl to yra nepakankamas didesnės šalies dalies upės.
„Stebimas gana stiprus upės nusekimas. Tai jau yra netoli tos kritinės ribos, trūksta kelių centimetrų. Sausra yra pakankamai didelė“, – LNK sakė J. Šimkus.
Jo teigimu, Neries nusekimas lemtas kritulių kiekio.
„Nors ir atrodo, kad Vilniuje palijo savaitgalį, tačiau jų tikrai nebuvo daug. Ir didesnės įtakos Neries upei tai nepadarė“, – tikino Hidrologijos stebėsenos skyriaus vedėjas.
Situacija visoje Lietuvoje, anot LNK pašnekovo, skiriasi.
„Savaitgalį praūžę krituliai kai kur pietų ir vakarų Lietuvoje buvo gana gausūs. Tai tuose rajonuose šiek tiek atsistatė, ypač mažosios upės, tačiau didžiosios upės kaip Nemunas, Neris – jos gana stipriai nusekusios yra.
Lyginant su pavasariu (upių, aut. p.) nusekimas yra gana ženklus. Tačiau Neryje lyginant su daugiamečiu birželio vandens lygiu yra apie 30 centimetrų žemiau, nei įprasta“, – teigė J. Šimkus.
Jo teigimu, ekosistema yra prisitaikiusi prie tokių vandens nusekimų.
„Vandens augmenijai, kaip ir visi matome, žaliuojanti, vešinti. Bet žuvims tai nėra palanku, kadangi, kai vandens yra nedaug, tai jo kokybė suprastėja. Ir pakankamai aukšta vandens temperatūra lemia, kad deguonies yra mažiau“, – pasakojo J. Šimkus.
Neryje plaukiojantiems laivams, anot pašnekovo, artėja kritinis momentas, kada jie jau negalės praplaukti.
Vilnelėje taip pat trūksta vos kelių centimetrų iki kritinio vandens lygio.
Ir nors savaitgalį krituliai kai kur buvo gausūs, jie buvo vienkartiniai, tikino hidrologas.
„Oro temperatūra pakankamai aukšta, tai didelė dalis jų išgaravo. Ir visur yra stebimas didelis upių nusekimas“, – kalbėjo jis.
Visą LNK pokalbį su J. Šimkumi žiūrėkite čia:
