Savaitgalio audrą miške išgyvenęs fotografas: niekam nelinkėčiau tokios patirties

Spėjo pabėgti žmona, netoliese buvo vaikai

„Savaitgalį teko pabuvoti Labanoro girioje prie Peršokšno ežero šalia Budrių kaimo ir susitikti su iš pirmo žvilgsnio nieko neišsiskiriančiu lietaus debesėliu. Keista, bet ir kritulių radarai nerodė jokio darinio, kuris keltų menkiausią susirūpinimą“, – apie nieko blogo nežadėjusią pradžią miško stovyklavietėje pasakoja fotografas Marius Kunigiškis.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

Visgi, greitai situacija pasikeitė iš esmės: Marius pasakoja, jog prasidėjo vėjas ir ėmė nemaldomai stiprėti, kol pasiekė kone uraganinį kur tik atrodė, kad be galo stiprėjo ir stiprėjo, kol pasiekė uraganinį:

„Viena iš mūsų stovykloje esančių pušų jo neatlaikė, virto kartu su šaknimis ir tik per stebuklą pataikė nusileisti tarp namelio ir palapinių. Namelyje slėpėsi būrys žmonių su vaikais, vienoje iš palapinių miegojo du mažamečiai vaikai, o iš kitos palapinės prieš keletą sekundžių išbėgo mano žmona. Po pušies driokstelėjimo žemėn, panikos stovykloje atsirado užtektinai. Buvo vienintelis klausimas: ar kitos pušys atlaikys? Visi išbėgome ant liepto esančio ežere, nuo kurio audra ir atkeliavo, laukėme kada viskas pasibaigs. Nelengva buvo raminti klykiančius vaikus ir sakyti kad viskas gerai, viskas tuoj pasibaigs,nes nebuvo aišku, ar viskas tuoj pasibaigs ir ar negrius daugiau medžių“, – pasakoja siaubingą audrą išgyvenęs vyras.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

Po kurio laiko audra nurimo ir mini košmaras, anot fotografo, Labanoro girioje baigėsi: „Ne iškarto supratome kaip pasisekė, kad visi likome gyvi ir sveiki, nes iki didelės nelaimės buvo visai nedaug. Niekam nelinkiu patirti tokio išbandymo miške. Tik po kurio laiko sugalvojom pasidžiaugti – laimei, visa tai nutiko dienos metu, o ne naktį.“

Kitą dieną M. Kunigiškis apžiūrėjo teritoriją iš viršaus ir dalinasi keletu fotografijų: „Panašu, kad kažkas išbarstė pieštukus iš pieštukinės, tik tie pieštukai 30 metrų ilgio ir tikriausiai sveria kelias tonas“, – apie išvartytus medžius kalbėjo vyras.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

Savaitgalio žalos dar skaičiuojamos: gali būti dukart didesnės nei per didžiąją liepos liūtį

ERGO draudimo pranešime žiniasklaidai minima, jog praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautęs lietus ir audros pridarė dar daugiau žalos nei ankstesnės liūtys. Jei prieš gerą savaitę skandinęs lietus privertė už galvų griebtis ne vieną vairuotoją, tai šį savaitgalį didžiausi nuostoliai padaryti žmonių turtui. Skraidė batutai, nukentėjo lauko baldai, dužo šiltnamių stiklai, buvo ir lietaus užlietų butų.

Savaitgalio audros Lietuvoje ne tik atgaivino gyventojus ir leido bent trumpam įkvėpti gaivesnio oro – gamtos stichija pridarė nemažai žalos – draudimo bendrovės ERGO Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius komentavo, kad šio savaitgalio nuostoliai gyventojų turtui vis dar registruojami, tačiau tikėtina, kad pastarieji gyventojų turtui bus dukart didesni nei po ypač lietingos liepos 6-osios, kai iš viso sulaukta daugiau nei 100 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

Dauguma jų – klientų gyvenamajam turtui: audra vertė medžius, kurie krisdami suniokojo lauko baldus, tvoras, stiprus vėjas kėlė į orą batutus, laužė sūpynes, pasitaikė, kad pro paliktus atvirus langus lietus užtvindė butą – nepataisomai sugadino grindis, lubas ir net televizorių.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

„Kiekvieną vasarą vidutiniškai sulaukiame apie 500 kreipinių dėl gamtos stichijų padarytų nuostolių apdraustam žmonių turtui. Nors vasara tik įpusėjo, į mus jau kreipėsi daugiau kaip 200 gyventojų, skaičiuojame, kad atlyginamos žalos dydžio vidurkis yra 1000 eurų“, – situaciją komentavo ERGO atstovas.

Didžiulių nuostolių galima išvengti: pataria, kaip apsaugoti savo turtą

Didelių nuostolių galima išvengti tinkamai pasirūpinus lauke paliktu turtu: lauko baldais, batutais, sūpynėmis – juos reiktų palikti pritvirtintus arba dar geriau – įnešti į uždarą patalpą, pavyzdžiui, garažą, lauke nepalikti vazų, lauko skėčių. Išvykstant iš namų svarbu uždaryti langus, stoglangius, nes užklupus liūčiai pro atvirus langus lengvai pateks vanduo.

Mariaus Kunigiškio nuotr.

„Atsitikus įvykiui po liūties ar audros, būtų gerai pirmiausia užfiksuoti padarytą žalą. Pats gyventojas, jei tik leidžia galimybės, gali tiesiog telefonu nufotografuoti apgadintą turtą ir perduoti informaciją draudikui. Tuomet reikia imtis veiksmų žalai mažinti. Patalpų užliejimo atveju – semti vandenį, užsandarinti ertmes, pro kurias bėga vanduo, sausinti patalpas. Jeigu reikia pagalbos užsandarinant atsiradusias ertmes, kviečiame telefonu pasikonsultuoti su ERGO draudimo ekspertais. Remdamiesi gyventojų padarytomis nuotraukomis, jie taip pat įvertina, ar į įvykio vietą reikia siųsti ekspertus papildomai apžiūrai. Tais atvejais, jei turtą apgadino ne gyventojui priklausantis objektas, pavyzdžiui, medis, konstrukcija, stogo danga, įvykį reikia registruoti policijoje“, – ERGO pranešime žiniasklaidai sakė M. Ratkevičius.