Galimybę pasivažinėti limuzinu Robertas kitiems teikia jau kone dvejus metus. Paklaustas, kaip sumanė užpildyti šią nišą, vyras tik nusijuokia – iš pradžių nebuvo nė minties apie verslą, mat automobilį jis pirko sau.
„Įsigijau jį sau. Pagrindinė priežastis – patogumas. Ne dėl to, kad labai daug vaikų turiu ir netilptume visi įprastiniame automobilyje. Limuziną pirkau sau. Iki tol neradau automobilio, kuriame jausčiausi patogiai, o limuzinas tokį pojūtį suteikė. Viduje viską sukomplektavau pats. Baltas odinis salonas gražus, juoda oda atrodytų niūriai. Mes dviese su drauge visgi sunkiai telpam. Kai žiemą, pavyzdžiui, važiuojame į Druskininkų vandens parką, tos vietos viduje ne per daug. Kai susidedi pagalves, antklodes, tai vos dviese telpam. Aš viešbučiuose nemiegu ant jų pagalvių, vežuosi savo“, - atvirauja palangiškis.
Tokį nekasdienišką pirkinį jis įsigijo ir dėl to, kad paprasčiausiai nemėgsta ilgai vairuoti.
„Man limuzinas asocijuojasi su ilgomis kelionėmis. Nemėgstu daugiau nei 100 kilometrų kelionių, tad kai prireikia nuvykti į Kauną, Šiaulius, Druskininkus ar Vilnių, važiuoju limuzinu. Jei reikia kur arčiau Palangos, žinoma, važiuoju kitu savo automobiliu“, - sako greta prabangaus visureigio Infiniti FX45 stovintis vyriškis.
Manantiems, kad limuzinu važinėtis savo reikmėms yra didelis išsišokimas, Robertas siūlo paskaičiuoti.
„Limuzino kuro sąnaudos beveik perpus mažesnės nei to automobilio, kurį įprastai vairuoju. Nuvažiavęs 100 km su limuzinu turėsi įpilt 15 litrų, o kai važiuoju su Infiniti – prireikia 25 l/100 km. Važiuoti limuzinu ir sumokėti vairuotojui man yra pigiau, nei sėst į savo kasdieninį automobilį. Taupau ir važiuoju limuzinu“, - nusijuokia jis, suprasdamas, kad toks teiginys vis vien skamba juokingai.
Limuzino jis, beje, pats nevairuoja.
„Pats, aišku, nevairuoju. Sėdžiu tik gale. Ne dėl to, kad vaidinu poną, tačiau vairuotojo vieta yra nepatogi, o man nepatinka ilgų atstumų vairuoti – ilgi atstumai jau tampa darbas, vargas. Jį vairavau, kai nusipirkau ir parsivariau. Nepatogu priekyje sėdėti. O kai sėdi gale, jauti vien patogumą. Galiu nusimauti batus, susidėti kojas ant priešingos sėdynės. Turiu nusipirkęs dvi pagalves, specialiai bagažinėje laikau. Išsitraukiu jas, pasidedu po nugara ir kad ir iki Vilniaus galiu važiuoti patogiai ir pasiekti tikslą nepavargęs po kelionės. Patogumas – pagrindinis kriterijus. Be to, kadangi kelionės limuzinu tiesiog nepastebimai pralekia, ant jo galo uždėjau pavadinimą „Time machine“, - patikslina verslininkas.
Jam antrina ir jo draugė Julija.
„Gal jums pirmą kartą ir atrodo čia labai ohoho, tačiau aš jau įpratau, mums čia įprastinis automobilis. Toliau su juo važiuoti yra labai patogu, faina. Atsiguli ir nepajunti, kaip kelionė praeina. Vieno filmo nespėjame pažiūrėti, o jau vairuotojas duris atidaro, kviečia išlipti“, - nusijuokia moteris.
Tačiau limuzinu jie dažniau važiuoja darbo dienomis bei kitais metų sezonais. Likusį laiką limuzinu rieda žmonės, nusprendę paįvairinti savo kasdienybę.
„Pagalvojau, kad limuzinu veikiausiai ir kiti nori pasivažinėti, ne tik aš. Dar jie man pinigų sumoka, kodėl ne? Niekada dėl konkurencijos nesidomėjau, nes pirkau jį sau, o ne nuomai. Tiesą pasakius, man ramiau, kai jis kieme stovi – mažiau vargo. Nes kai išnuomoji, jau reikia rūpintis, kad jis būtų išplautas, kad laiku atvyktų, laiku prie zakso durų jaunuosius privežtų. Nėra jau taip viskas paprasta, nes nenorime nuvilti klientų, jei jau sumoka pinigus. Viskas turi būti aukščiausia klasė“, - įsitikinęs Robertas.
Paklaustas, kas dažniausiai domisi limuzino nuoma, atsakyti jis negali.
„Klientų nesu matęs. Telefonu šių klausimų irgi nesprendžiu. Neturiu tam laiko. Nuomos reikalais rūpinasi mano draugė Julija. Tačiau galiu pasakyti, kad limuziną nuomojasi ne tam, kad savo turtais pasipuikuotų grįžę iš užsienio emigrantai. Dažniausiai automobilį renkasi vestuvėms. Pas mus toks nusistovėjęs stereotipas, kad tik šiai progai jis tetinka, bet galima ir plačiau pažvelgti, kitokių progų prisigalvoti“, - sako palangiškis.
Tiesa, ne visi klientai vien geriausius atsiminimus kelia.
„Esu specialiai nupirkęs šiukšlių dėžę. Jei važiuoju limuzinu, šiukšlių nemetu pro langą. O buvo atvejų, kai atsidarai dureles, ir visos grindys nuklotos šiukšlėm. Juk pas save namie nemetam šiukšlių šalia šiukšliadėžės. Čia savotiškas kultūrinis atsilikimas. Bet ką čia, nekaltinu aš jų“, - patikina Robertas.
Pajūris, saulėlydis, vasaros vakarai ir lėtas važiavimas limuzinu Palangos gatvėmis. Skamba idiliškai, tiesa? Tačiau pašnekovo teigimu, Palangai labiau dera laivai, jachtos, o limuzino nederėtų sieti vien su šiuo kurortu – toks automobilis, pasak vyriškio, yra universalus ir tinka bet kuriame mieste.
„Be to, niekada nesidomėjau, ar sunku Palangos gatvėmis laviruoti limuzinu. Visada sėdžiu gale ir kai jau važiuoju, kalbu telefonu, o jei nekalbu, tai žiūriu televizorių. Labai greitai mane visad nuveža į reikiamą vietą. Ir ta nuoma nėra tokia dažna, kaip jums gali atrodyti. Dažniausiai limuzino prireikia savaitgaliais. Ne visi dar vasaros savaitgaliai išpirkti.
Be progos limuzino kiti nesinuomoja. Juk galima taksi išsikviesti už 10 eurų, o už limuzino iškvietimą sumokėsite 100 eurų. Tačiau limuziną galima naudoti tikrai įvairesnėms progoms. Mano manymu, pradžiai tai visi taksi automobiliai turėtų būti bent jau tokie, kaip mano limuzinas. Bent jau stiklas tarp vairuotojo ir keleivio turėtų užsidaryti būtinai“, - įsitikinęs pašnekovas.
Nuomos reikalus tvarkanti jo draugė Julija tikina, kad vis daugiau žmonių limuziną prisimena ne tik vestuvių proga.
„Pagrindinė proga – mergvakaris. Vyresni žmonės dažniau limuziną nuomojasi gimtadieniams. Neseniai va šventė 70-ąjį gimtadienį. Labai įvairūs žmonės užsisako šią paslaugą. Limuzinas žmonėms yra prabanga, prabangus pasivažinėjimas. Taip pat jį kartais užsako, kai nori padaryti staigmeną. Buvo vienos poros jubiliejus ir draugai jiems užsakė kelionę limuzinu. Vis įvairesnėms progoms jis užsakomas, ne vien vestuvėms. Tiesa, bernvakariams nesinuomoja. Pagrinde tai yra vasaros automobilis. Kitais sezonais važiuojame mes“, - sako ji.
Kadangi poros kieme be dviejų mašinų stovi ir vandens motociklas, pasidomiu, ar Robertas planuoja plėsti paslaugų ratą.
„Plėtra manęs nedomina. Man ramiau, kai limuzinas kieme stovi. Nes ką daryti, kai jis išnuomotas, o man kažkur važiuoti reikia? Tenka palikti jį klientams, o pačiam sėsti už kitos mašinos vairo ir dvigubai brangiau benzino kolonėlėje už kelionę sumokėti“, - atsako Robertas.
Be to, širdį pamalonina ir žmonių reakcijos.
„Kai važiuoji gatve, žmonės pypina, šaukia valio. Jei turime laiko, iš mandagumo atmojuoju“, - šypteli Palangos verslininkas.
