Čeburekai – daugeliui asocijuojasi su karšta vasara, tingiomis atostogomis Lietuvos pajūryje ir jais prekiaujančiais žmonėmis su šaltkrepšiais ant pečių. Visgi, pastaraisiais metais galimybės įsigyti karštą čebureką, tiesiog gulint paplūdimyje, – nebeliko. Remiantis pernai metų duomenimis, maisto inspektoriai neišdavė nei vieno leidimo prekybai čeburekais, o nelegaliems jų pardavėjams buvo skiriamos baudos.
Ne grilio patiekalas, kuris gali „gimti“ ir grilyje
Lietuvos griliuotojai jau seniai garsėja savo maisto gamybos eksperimentais, kurių rezultatai dar kartą patvirtina tiesą – su šiuolaikine kepsnine įmanoma pagaminti bet ką. Čeburekai ne išimtis. Ar šis patiekalas patiria renesansą?
Pasak T. Petrylos, reikia būti atviriems – čeburekas nėra grilio patiekalas: „Niekada nebuvo ir vargu ar tokiu bus. Tačiau jį galima gaminti ir kamado tipo kepsninėse, ką mes ir padarėme. Tai tapo savotišku iššūkiu man, kaip griliuotojui, o ir namai išvengė kaitinto aliejaus kvapo, nes gamyba vyko lauke, gryname ore. Tikiu dažnas paklaustų: „kam visa tai? Kam kepti ne grilio patiekalą kepsninėje?“ Atsakymas labai paprastas – nes taip smagiau gyventi. Kam gyventi paprastai, jei gali gyventi įdomiai?“
Bandymų iškepti gerą čebureką buvo ir ne vienas: „Ieškojau tokio, kurį prakandus, bėgtų sultys, o gruzdinta tešla būtų labai plona ir svarbiausia – traški. Džiaugiuosi, kad tokį pagaliau pavyko pagaminti būtent kepsninėje“.
Eksperimentų rezultatas – geriausias receptas
„Plikytai tešlai naudojau apie 700 g miltų, iš kurių 60 proc. sudėjau į kombainą, įbėriau druskos, pyliau po truputį verdantį vandenį ir maišiau, kol gavosi masė, panaši į kietoką manų košę. Jai pravėsus, įpyliau 40 g degtinės ir kombaino pagalba išminkiau likusius miltus. Iš tešlos padariau pailgą volelį ir supjausčiau 3–4 cm storio griežinėliais. Kiekvieną plonai minkiau, dėjau įdaro ir šakute užspaudžiau kraštą̨“, – smulkią gaminimo eigą pasakoja T. Petryla.
Kitas žingsnis – įdaras: „Aš naudojau malta jautieną ir kiaulieną, druską, juoduosius ir kvapiuosius pipirus, mairūną, natūralų jogurtą, jautienos sultinį ir susmulkintą, pakepintą svogūną“.
Pagaliau – kepimas. „Kepiau kepsninėje, ketaus keptuvėje iki 180 įkaitintame aliejuje. Pirmas čeburekas buvo nesėkmingas, nes sutrūko, tad likusius varčiau dažniau (4–6 kartus), kad to išvengti su kitais ir viskas pavyko puikiai. Aišku, „žaidžiant“ su aliejaus vonelėmis virš tiesioginės kaitros, reikia būti atsargiems“, – įspėja griliuotojas.
Čeburekai – nebūtinai persigėrę aliejumi
T. Petryla, nors išbandęs daug čeburekų receptų, sako, kad šie – šiam momentui geriausi, kokius pavyko pačiam pasigaminti: „Traški plona tešla, sultinga, kvapni mėsa ir tas viduje tyvuliuojantis sultinys – kai pagalvoji, kiek mažai reikia žmogui, norint būti laimingu trumpai akimirkai“.
Dalis žmonių čeburekų nevalgo ar jų nemėgsta dėl to, kad laiko juos riebiu patiekalu, savyje sugeriančiu daug aliejaus. Pasak griliuotojo, žinoma, tai nėra dietinis patiekalas, bet riebalų pertekliaus galima išvengti:
„Paslaptis yra labai paprasta. Į tešlą įpilkite šlakelį degtinės. Ji neleis riebalams įsigerti į tešlą. Beje, tai galioja visiems gruzdintiems patiekalams – nuo čebureko iki spurgos. Iškepę čebureką, padėkite jį ant servetėlės, kad ant jo esantys riebalai susigertų į ją. Būtinai valgykite juos ką tik iškeptus ir nedėkite į plastikinį maišelį“.
Į draugiją čeburekui – nebūtinai sultinys
Nors T. Petryla sutinka, kad dažniausiai čeburekai valgomi vieni ir šia tema sunku papasakoti kažką naujo, tačiau ir pačiam neseniai teko maloniai nustebti:
„Prieš kurį laiką lankiausi gruziniškos virtuvės restorane, kuriame prie čebureko buvo patiektas labai skanus padažas, susidedantis iš graikiško jogurto, druskos, pipirų, česnako ir šviežios kalendros. Rekomenduoju išbandyti tokį variantą. Jis gaivus, todėl idealiai tinka vasaros sezonui!
Grilio gerbėjų grupėje feisbuke galima rasti pačių netikėčiausių eksperimentų išsikepti čeburekus, pavyzdžiui, padėtus ant akmens.
Grilaus entuziastas sako, kad tokie variantai, žinoma, irgi galimi: „Įmanoma kepti ir ant kepimo akmens, glazūruojant aliejumi. Tačiau turėkite omenyje, kad tokiu atveju tešla bus storesnė, čeburekas labiau primins pyragaitį. Kaip ten bebūtų, išmėginkite abu gaminimo būdus ir pasirinkite savąjį!