Vasaros pabaigoje besiburiuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. O prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją“.
Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyviai, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Lietuvos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo veisimosi areale – vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis, nors jų šalyje šiuo metu žinoma tik kelios. Jose nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų.
Baltieji gandrai keliauja toli – per 2–3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui. Gandro patelė ir patinas žiemoja skirtingose šalyse.
Gandras paskelbtas šių metų paukščiu
Į klausimą, kiek šiandien Lietuvoje yra gandrų, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vadovas L. Raudonikis atsako, kad nors šiai dienai išsamių tyrimų rezultatus turi tik 2009 ir 2010 metams, bet tai nėra labai sena informacija, nes baltieji gandrai gyvena palyginti ilgai – iki keliasdešimt metų ar net ilgiau. Žinomi atvejai, kai laisvėje gyvenantys gandrai sulaukė 34 ir 39 metų amžiaus.
„Žinoma, vidutinė gyvenimo trukmė yra gerokai mažesnė, tačiau ji skaičiuojama maždaug 10 metų ar kiek daugiau. Todėl ir tarptautinė perinčių baltųjų gandrų apskaita Europoje vykdoma maždaug kas 10 metų, kuomet gali būti pastebimi realiai vykstantys populiacijų pokyčiai, ypač, susiję su perėjimo sėkmingumu – mat trumpesniu laikotarpiu net ir nesėkmingai auginant jauniklius, senieji paukščiai neparodytų blogėjančios rūšies būklės“, – sako jis.
Dėl šios priežasties Lietuvos ornitologų draugija, matydama prastėjančios rūšies būklės požymius, ir paskelbė baltąjį gandrą 2023 metų paukštį. Ir žinoma, jog viena iš svarbiausių šios akcijos veiklų, buvo numatyta rūšies inventorizacija šalies mastu.
„Suprantama, jog šių metų inventorizacija nebus tokia išsami, kaip prieš 14 metų, kuomet Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais ir skirstomųjų tinklu operatoriumi gavo baltųjų gandrų apsaugai Lietuvoje skirtą Europos Komisijos LIFE programos finansavimą. Šiais metais baltųjų gandrų lizdų inventorizacija vykdoma savanoriškai. Tačiau bendradarbiaujant su mokslininkais ir pasitelkiant naujausius modeliavimo bei duomenų analizės metodus, manome, jog ir mažesnės apimties duomenys leis nustatyti šio paukščio perinčios populiacijos būklės pokyčius. Tam pasitarnaus praeitos detalios inventorizacijos duomenys. Taigi, kol kas negalime pasakyti kiek baltųjų gandrų šiuo metu peri Lietuvoje,“ – sako L. Raudonikis.
Pasak ornitologo, atskirose Lietuvos vietose mokslininkų vykdoma rūšies stebėsena kol kas nerodė perinčių porų skaičiaus mažėjimo. Tačiau tokie tyrimai kasmet atliekami Vilniaus apskrities ribose, t.y. vietose, kur nėra toks intensyvus žemės ūkis, nelabai stipriai pasikeitęs agrarinis kraštovaizdis, dar išlikę ir nemažai sodybų. Tuo tarpu iš kitų Lietuvos regionų (Suvalkijos, Vidurio Lietuvos ir kt.) LOD gauna informacijos, jog užimtų gandralizdžių skaičius kasmet mažėja.
Be to, daugelyje šalies vietų mozaikišką kaimišką kraštovaizdį stipriai keičia dideli monokultūrų plotai, kuriuose nebelieka pavienių sodybų ar didelių medžių, kuriuose gandrai gali sukti lizdus.
„Ne paslaptis, jog Lietuvoje kasmet ženkliai mažėja ir pievų plotai, kurie nepaprastai svarbūs gandrų mitybai. Čia, žinoma, ir maisto gandrai nelabai suras dėl vis augančios žemės ūkio chemizacijos. O kur dar nuo elektros linijų stulpų dėl pavojaus paukščiams ir elektros tiekimui kasmet nukeliami gandralizdžiai. Ir tai ne pavieniai atvejai visoje šalyje. Todėl ir buvo nuspręsta šiais metais organizuoti baltųjų gandrų lizdų inventorizacija visos šalies mastu. Matysim ką parodys tyrimų rezultatai, tačiau mūsų šalies ornitologai baiminasi, jog šių paukščių šiuo metu turime jau mažiau nei prieš dešimtmetį“, – pastebi L. Raudonikis.
Didžiausias iššūkis gandrams buvo ekstremalūs orai
Kalbėdamas apie šiuo metus ir gandrus, orinitologas sako, kad turimi duomenys rodo, jog jie nebuvo blogi, net sakytų kiek geresni, lyginant su praeitais. Tai nulėmė stebimų gandralizdžių užimtumas bei jauniklių skaičius juose. Tačiau šie duomenys apima tik Vilniaus rajoną. Ir tai situacija audringo laikotarpio su kruša, kuri bent jau keliais žinomais atvejais pražudė lizde augusius jauniklius. Todėl šių metų iššūkiu draugijos vadovas laiko ekstremalias audras ir iš esmės orus mūsų šalyje. Nebuvo palanki ir atskiruose regionuose užsitęsusi sausra.
„Na, o dabar laukia dar vienas rimtas iššūkis – ilga gandrų kelionė į žiemojimo vietas Afrikoje. Beje, naujausi Gamtos tyrimų centro ornitologų vykdomų gandrų tyrimų duomenys, tam pasitelkus naujausias nuotolines duomenų perdavimo technologijas, parodė, jog stebėti paukščiai kiek į pietus nuo pusiaujo, jau nesiekdami pietinės Afrikos, ką rodė ankstesni baltųjų gandrų žiedavimo duomenys. Matyt, sąlygos keičiasi ne tik perėjimo vietose Lietuvoje, bet ir Afrikos kontinente“, – sako L. Raudonikis.
LOD vadovas atkreipia gyventojų dėmesį į tai, kad draugija vis dar renka informaciją apie įvairiose šalies vietose registruotus gandralizdžius:
„Mums labai svarbu surinkti kuo daugiau informacijos. Todėl kviestume visus, kurie dar neprisijungė prie šiais metais inicijuotos baltųjų gandrų inventorizacijos, nieko nelaukus parašyti draugijai bendruoju el.paštu: lod@birdlife.lt arba jos koordinatorei Daivai Vaitkuvienei daiva.vaitkuviene@gamtc.lt. Mums svarbiau informacija, kad ir pavienių šalia namų esančių gandralizdžių vietos, kur perėjo šiais metais paukščiai ir ar užaugino jauniklius. Taigi, jokių specialių stebėjimų nereikia. Tik norime atkreipti dėmesį, kad mums nepaprastai svarbi ir informacija apie žinomus, tačiau šiais metais (ar jau ir ankstesniais) neužimtus gandralizdžius“.
Surinktų duomenų dėka draugija planuoja iki metų pradžios paskelbti, kiek baltųjų gandrų tikimasi sulaukti ateinantį pavasarį.
