Adamavo ąžuolas - respublikinės reikšmės gamtos objektas. Jo skersmuo – 2,2 metro, aukštis - 26 metrai. Galiūno amžius siekia daugiau nei 600 metų. Tarsi buvusių pokyčių liudininkas, stiebdamasis į viršų, šakodamasis į visas pasaulio puses, ąžuolas „stebėjo“, pagoniškosios ir kryžiuočių kultūrų susidūrimą. Ant kamieno pažeidimai nuo žaibo - jo pagrinde yra anga į centrinę kiaurymę.
Ažuolas - mūsų protėvių akimis ilgaamžis, Dievo Perkūno medis. Baltai šventomis laikė girias, ypač ąžuolynų, ten medžių nekirsdavo. Ąžuolas laikomas stiprumo ir tvirtumo simboliu, medžiu-paminklu. Šventais laikė ir Perkūnui skirtus ąžuolus.
Lankytinas objektas yra 7-tame kelio Švenčionys-Mielagėnai (Nr. 4401) kilometre. Šalia lieka Lygumų kaimai, kairėje – Meilūnai ir apžvalgos bokštas, dešinėje – Bėlio ežeras su estrada, keliautojus palydinčios skulptūros.
Pravažiavus Naujasalį ir neveikiančias Krašuonos kavinaites, Šilinius ir pastebimai kylant vis aukščiau Švenčionių aukštumos kalvomis, dešinėje matoma medinė nuoroda. Pasukus šiuo keliuku tolumoje išryškėja Adamavo ąžuolas, augantis buvusio Adamavo dvaro teritorijoje.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Kur nusifotografuoti? Šalia Adamavo ąžuolo.
