Olimpinė nuosavybė – kas tai?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Ovidijaus Speičio teigimu, visa olimpinė simbolika sudaro vadinamąją olimpinę nuosavybę.
„Olimpine nuosavybe laikytini olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau – kartu“, lot. Citius. Altius. Fortius - Communiter), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas“, – teigia jis.
Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.
Siekdamas olimpinės nuosavybės apsaugos, TOK tiek tarptautiniu, tiek įvairių šalių nacionaliniais lygmenimis yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“, „Olympian“.
Savo ruožtu žinomiausio – olimpinių žiedų – simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi, ji ratifikuota ir Lietuvoje. Šią sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti kaip prekių ženklus registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.
„Ne olimpiniai partneriai negali naudoti olimpinių žiedų jokiu formatu – nei vienų atskirai, nei kartu su NOK logotipais, kalbant apie Lietuvą – „LTeam“ ar LTOK logotipais. Jeigu reklamoje yra olimpietis, jis negali būti minimas kaip „olimpietis Jonas Jonaitis“. Taip pat ir kampanijų pavadinimuose negalimas žodžių olimpinis ar olimpiada ir pan. vartojimas. Trumpai sakant, neturi būti jokios asociacijos su olimpine simbolika“, – pavyzdžiais dalijasi Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė.
Kas gali naudoti?
TOK, siekdamas užtikrinti, kad olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių komandos gautų finansavimą ir galėtų pasirengti žaidynėms bei jose dalyvautų, remdamasis solidarumo principu, vykdo tarptautinę rinkodaros programą.
Tai reiškia, jog nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK) iš savo veiklos gaunamas pajamas dalinasi su kiekvienu kitu NOK ir taip finansuoja sporto plėtrą, kiekvienos šalies dalyvavimą olimpinėse žaidynėse bei prisideda prie olimpinių žaidynių organizavimo. Griežtas olimpinės simbolikos naudojimo reglamentavimas užtikrina šios sistemos veikimą.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko O. Speičio, olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės bei organizacijos, kurios su TOK arba NOK, pavyzdžiui, Lietuvoje – LTOK, yra sudariusios rėmimo sutartis.
„TOK rėmėjai tokią teisę įgyja globaliu mastu, o NOK rėmėjai gali naudoti olimpinę simboliką atitinkamo NOK šalies teritorijoje, jei sritis, kurioje simbolika naudojama, nepersidengia su TOK rėmėjų veiklos sritimis. Kitos įmonės ar organizacijos, siekiančios savo reklaminėje veikloje naudoti olimpinę simboliką, privalo iš anksto kreiptis į TOK, kad gautų rašytinį sutikimą naudoti šiuos žymenis“, – pabrėžia vyresnysis teisininkas O. Speičys.
Taisyklės galioja visiems
Per istoriją fiksuota daugybė bandymų susieti savo prekių ženklą su žaidynėmis, kas yra vadinama „rinkodara iš pasalų“, – į tai TOK ir NOK žiūri labai rimtai. Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti tokiu neteisėtu naudojimu padarytus nuostolius.
Vyresnysis teisininkas O. Speičys akcentuoja, kad, net ir turint leidimą reklamos veikloje naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų, kaip ją naudoti.
„TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose labai detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, olimpiniai žiedai, naudojami kaip logotipas, turi būti tam tikro minimalaus dydžio, gali būti dedami tik fone, nesumenkinančiame jų matomumo, ir pan.“
Savo ruožtu už olimpinės nuosavybės naudojimą mūsų šalyje atsakinga LOF direktorė L. Minderienė sako, kad dažniausiai pasitaikanti klaida – netaisyklingas olimpinių žiedų ar logotipų su olimpiniais žiedais naudojimas.
„Spalvotus olimpinius žiedus galima naudoti tik baltame fone, o norint juos komponuoti spalvotame fone, olimpiniai žiedai ar atitinkamai logotipai su žiedais turi būti vienspalviai. Taisyklių ir gairių yra daug, o jų laikytis turi ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir nacionaliniai olimpiniai komitetai. Olimpinė nuosavybė – visiems atpažįstamas ženklas, tad netinkamas ar nelegalus jos naudojimas nelieka nepastebėtas, nes TOK visame pasaulyje atlieka monitoringą“, – aiškina L. Minderienė.
Šiomis taisyklėmis ir nuostatomis užtikrinama, kad būtų gaunamos pajamos tinkamai finansuoti olimpinį judėjimą. Taip sudaromos sąlygos plačiajai visuomenei mėgautis didžiausiu pasaulio sporto renginiu – olimpinėmis žaidynėmis.
Naujovės Paryžiuje
Vis tik šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse TOK nusprendė suteikti naujas galimybes sportininkams ir jų rėmėjams – pirmą kartą istorijoje bus leidžiama dirbti su prekių ženklais, kurie nėra oficialūs Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ar nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) rėmėjai.
„Tai – naujovė, atsiradusi tik prieš artėjančias Paryžiaus olimpines žaidynes. Iki šiol olimpinių žaidynių metu tai buvo leidžiama tik olimpiniams partneriams“, – teigia LOF direktorė L. Minderienė.
Pagal naujas gaires sportininkams suteikiama galimybė dalyvauti jų asmeninių rėmėjų reklaminėse kampanijose. Tai reiškia, kad atletai, oficialūs komandų atstovai ar kiti komandos nariai gali leisti, kad jų asmuo, vardas, atvaizdas ar sportiniai laimėjimai būtų naudojami reklamos tikslais.
„Pagal TOK patvirtintus 2024 Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvių komercinių galimybių principus, olimpiniai rėmėjai, kurie yra sudarę rėmimo sutartis su TOK arba NOK, savo reklamoje naudodami remiamų sportininkų atvaizdus privalo laikytis atitinkamos sutarties sąlygų bei visų šiuo klausimu TOK paskelbtų gairių. Savo ruožtu, jei sportininkų atvaizdus savo reklamoje naudoja ne olimpiniai rėmėjai, tokioje reklamoje jie negali naudoti olimpinės nuosavybės ar sukurti jokių kitų sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis“, – pabrėžia advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas O. Speičys.
Pavyzdžiui, net žinomi Paryžiaus simboliai, tokie kaip Eifelio bokštas ar Triumfo arka, atsidūrę reklamos fone, kurioje vaizduojamas olimpinių žaidynių dalyvis, būtų laikomi kuriančiais sąsajas su olimpinėmis žaidynėmis, todėl tokia reklama nebūtų leidžiama. Anot teisininko, reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną reklamos kategoriją – sportininko rezultatų susiejimą su tam tikru jo rėmėjo produktu.
„Reklama, kurioje sudaromas įspūdis, kad sportininkas pasiekė atitinkamus rezultatus naudodamas reklamuojamą produktą, taip pat nėra leistina. Šis draudimas taikytinas net ir tokiai reklamai, kurioje nėra jokių papildomų sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis. Apie savo reklamos planus sportininkų rėmėjai turi informuoti TOK (jeigu reklama yra tarptautinė) arba LTOK (jeigu reklama yra tik Lietuvoje) ir gauti jų patvirtinimą, jog reklama atitinka keliamus reikalavimus. Šiais metais, prieš Paryžiaus olimpines žaidynes, tokio pobūdžio reklamas planuojančios įmonės atitinkamus pranešimus turi pateikti iki balandžio 18 d.“, – primena O. Speičys.
Socialinės medijos – ne išimtis
Daugelis prekių ženklų džiaugiasi ir didžiuojasi sportininkų pergalėmis socialiniuose tinkluose, tačiau artėjant olimpinėms žaidynėms Paryžiuje labai svarbu pabrėžti, kad atletų sveikinimo ar palaikymo žinutės socialinėje medijoje taip pat yra laikomos reklama.
„Taisyklėse ši dalis vadinama „sveikinamąja reklama“, tokia reklama laikomos palaikymo ir sveikinamosios žinutės. Olimpinių žaidynių laikotarpiu, kuris skaičiuojamas nuo liepos 18 iki rugpjūčio 13 d., sveikinamoji reklama galima tik olimpiniams partneriams. Visiems kitiems prekių ženklams – tik prieš žaidynių laikotarpį ir po jo ir nenaudojant jokios olimpinės nuosavybės“, – akcentuoja LOF direktorė L. Minderienė.
Žaidynių atletams taip pat leidžiama padėkoti rėmėjams socialiniuose tinkluose, tačiau įrašuose neturi būti jokių užuominų, kad gaminys ar paslauga pagerino pasirodymą, neturi būti jokių rekomendacijų reklaminiais tikslais ir turi būti laikomasi TOK ir NOK nustatytų taisyklių, susijusių su veikla, kuri yra nesuderinama su olimpinio judėjimo ar NOK vertybėmis.
Svarbu išskirti, kad vienam neolimpiniam partneriui gali būti skiriama tik viena padėkos žinutė asmeninėje socialinių tinklų paskyroje.
Kaip teigiama 40-oje taisyklėje, identiška turinio žinutė, paskelbta tuo pačiu metu keliose socialinių tinklų platformose, laikoma viena žinute. Tokie įrašai „neturi sudaryti jokių prielaidų manyti, kad egzistuoja komercinis ryšys tarp TOK, 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių, NOK ar nacionalinės olimpinės komandos ir neolimpinio partnerio.“
Tiesa, sportininkai galės džiaugtis pasiekimais rašydami savo socialinių tinklų paskyrose arba dalindamiesi TOK, nacionalinių olimpinių komandų ar jų NOK socialinių tinklų paskyrų įrašais. Tačiau perkeldami tokį turinį ar juo dalindamiesi, dalyviai negali įtraukti padėkos žinučių neolimpiniams partneriams ar teikti kitokio pobūdžio su jais susijusių nuorodų.
Primename, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis, o vietas jose jau yra užsitikrinę 29 Lietuvos sportininkai.
Daugiau informacijos:
Lietuvos olimpinio fondo direktorė Lina Minderienė, +37065972090, lina.minderiene@ltok.lt
Advokatų kontoros „Glimstedt" Marketingo ir komunikacijos vadovė Anželika Voinė, +37061915116, a.voine@glimstedt.lt