Biologinis laikrodis kalendorinį gali lenkti net 15 metų
Gydytojas genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas teigia, kad intensyviausiai senėjimas pradeda reikštis nuo 35 metų amžiaus.
„Vykstant senėjimo procesams, pirmiausia nusilpsta ląstelių mitochondrijos, kurios generuoja ląstelėms energiją. Taip pat lėčiau vyksta autofagija – ląstelių apsivalymas nuo toksinių ir kitų nereikalingų medžiagų. Trumpėja ir telomerai, kurie saugo chromosomas nuo suirimo“, - paaiškina profesorius.
Anot jo, šie bei kiti procesai lemia, kad ląstelių funkcijos ir struktūra senstant tampa ne tokios tobulos, kaip buvo aštuoniolikos ar dvidešimties metų.
Žmogaus organizmo susidėvėjimo lygmuo dėl senatvinių pokyčių yra nelemiamas biologinio laikrodžio, kuris „įsijungia“ iškart po žmogaus gimimo.
„Būna, kad žmogaus biologinis laikrodis prasilenkia su kalendoriniu – žmogaus pase įrašytu amžiumi – net penkiolikos metų skirtumu“, – patikina genetikas.
Pavyzdžiui, žmogus gali būti trisdešimties metų, tačiau jo biologinis laikrodis gali atitikti keturiasdešimtmečio ar penkiasdešimtmečio fiziologiją ir susidėvėjimo lygį.
Nuo gyvensenos priklauso iki 70 proc. sveikatos būklės
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvensenos medicinos ekspertas, gyvensenos medicinos kompetencijų pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas teigia, kad nuo gyvensenos pasirinkimų priklauso iki 70 proc. sveikatos būklės.
Anot LSMU lektoriaus, pirmiausia mūsų dėmesys turėtų krypti į geros psichoemocinės būsenos palaikymą. Nuo jos priklauso, kaip sėkmingai gebame reaguoti, priimti ir susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais, formuojame atsparumą išoriniams dirgikliams.
Taip pat labai svarbus yra judėjimas – per dieną žmogui rekomenduojama judėti bent 30–45 minutes nesustojamu ritmu.
„Tai nebūtinai turi būti sporto klubai ar specializuotos sporto programos. Didžiausias ilgaamžiškumas stebimas tose šalyse, kur kultūriškai žmonės kasdien užsiima bet kokio tipo nepertraukiamu fiziniu krūviu“, – priduria dr. T. Vaičiūnas.
LSMU lektorius išskiria ir mitybos, kaip vieno svarbiausių ilgaamžiškumo apsauginių veiksnių, svarbą.
„Žvelgiant į mėlynųjų zonų kontingentą, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, jų mityboje vyrauja pilnos struktūros augalinis maistas. Ne veganizmas, vegetarizmas ar kitos augalinės mitybos atmainos, o mityba, kurioje dominuoja neperdirbti, nerafinuoti vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, pilnagrūdės grūdinės kultūros, ankštiniai ir jų gaminiai“, – teigia dr. T. Vaičiūnas.
Svarbu orientuotis į teigiamus įpročius
Anot dr. T. Vaičiūno, siekiant jaunatvės ir ilgaamžiškumo, verta galvoti ne apie tai, ko reikėtų atsisakyti, o ką reikėtų įtraukti.
„Kai įtrauki tai, kas pozityvu, natūraliai mažėja tai, ką darai neigiamo ar žalingo“, – pabrėžia jis.
Pavyzdžiui, verta į mitybą įtraukti kuo daugiau pilnagrūdžių kultūrų, vaisių, daržovių, sėklų, riešutų, ankštinių produktų. Idealiu atveju jie turėtų sudaryti bent 80 proc. dienos raciono.
„Paprastasis cukrus, kurį dedame į kavą, arbatą ar kepinius, yra visiškai nenaudinga cukraus forma. Tačiau cukrus, esantis neperdirbtuose vaisiuose, daržovėse, sėklose ar riešutuose – sudėtiniai angliavandeniai, organizme įsisavinami kita forma ir neturi tokio neigiamo efekto”, – patikina dr. T. Vaičiūnas.
Be to, su sudėtinių angliavandenių produktais gauname daug gliukanų, fitosterolių, polifenolių, ląstelienos. Tai – vieni pagrindinių junginių, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir ilgiau išlikti biologiškai jauniems.
LSMU lektorius priduria, kad siekiant palaikyti kasdienį judėjimą, tinka ir paprasti veiksmai. Pavyzdžiui, automobilį palikti toliau nuo darbo vietos arba iki parduotuvės eiti pėsčiomis. Skirti laiko sau ar pasikviesti bičiulį kartu pusvalandį pasivaikščioti.
Veikliosios medžiagos, naudingos ilgaamžiškumui
Prof. dr. D. Serapinas teigia, kad siekiant sulėtinti senėjimo procesus, svarbu skirti dėmesio ir maisto papildams – tai gali būti puikus organizmo pastiprinimas, kuris greičiau pasiekiamas, negu laikantis standartinių sveikatinimosi metodų.
Jo teigimu, tokie preparatai, kaip l-karnitinas, rausvoji radiolė, ženšenis ar eleuterokokas, stiprina mitochondrijų funkcijas.
Tuo tarpu transresveratrolis, l-karnitinas, kvercetinas, ženšenis gali apsaugoti telomerus nuo trumpėjimo. Antioksidantai, pavyzdžiui, kofermentas Q10, gali sumažinti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį, kuris gali ardyti telomerus.
Dr. T. Vaičiūnas taip pat nurodo, kad siekiant ilgaamžiškumo naudinga mitybą papildyti antioksidacinį poveikį turinčiais junginiais, tokiais kaip beta gliukanai, fitosteroliai, polifenoliai, resveratrolis.
„Tačiau svarbu suprasti, kad žmogaus organizme niekas neveikia kaip atskira grandis. Jei gausiai vartosime sočiuosius riebalus, perdirbtus mėsos produktus, rafinuotus miltus ir paprastuosius angliavandenius – papildai turės tik labai laikiną efektą“, – pabrėžia LSMU lektorius.
Inovatyvus biomedicininis maisto papildas – ne tik grožiui
Farmacijos kompanijos „Aconitum“ vadovė, gydytoja Rima Balanaškienė Lietuvos rinkai pristatė naujos kartos, kompleksinio poveikio biomedicininį produktą „NoAGE“.
„Nuo įprastinių papildų rinkoje „NoAGE“ skiriasi savo epigenetiniu poveikiu. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėse parodose šis produktas kelia nuostabą savo nauju požiūriu į amžėjimo problemą“, – paaiškina gydytoja.
„NoAGE“ produktas veikia sudėtingą genų sistemą, suaktyvindamas įvairias ląsteles. Tokiu būdu stiprėja imuninė sistema, skatinama kolageno gamyba, gerėja visų organizmo sistemų ir vidaus organų – širdies raumens, kraujagyslių, kepenų ir kitų – funkcijos.
„Atlikome penkiolikos savaičių klinikinį „NoAGE“ tyrimą. Rezultatai parodė, kad vartojant šį preparatą sumažėja odos raudonis, raukšlių gilumas, padidėja odos stangrumas, sumažėja uždegiminiai procesai, kurie gali paskatinti, pavyzdžiui, odos pleiskanojimą“, – kalba R. Balanaškienė.
Iš subjektyvių „NoAGE“ vartotojų atsiliepimų fiksuojamas padidėjęs energijos lygis, odos drėgnumas, menopauzės simptomų sumažėjimas, libido padidėjimas.
Psichologinis komfortas – geriausia investicija
Prof. dr. D. Serapino manymu, žmogui, norinčiam kuo ilgiau išlaikyti jaunatviškumą ir energingumą, labai svarbu stebėti savo emocijas ir pažinti save.
„Kartais žmonės iš inercijos priima sprendimus, nesusimąstydami, ar tai juos veikia teigiamai, ar kaip tik žaloja psichiką. Svarbu būti pastabiems savo emocijoms ir pagal galimybes rinktis tiek vietas, kuriose leidžiame laiką, tiek žmones, su kuriais bendraujame“, – tikina medikas.
Anot jo, psichologinis komfortas yra geriausia investicija į vidinius resursus ir biologinio laikrodžio tiksėjimo sulėtinimą.
„Svarbu didinti atsparumą stresui – tiek psichologinį, tiek fizinį. Kiek įmanoma labiau subalansuoti darbo ir poilsio režimą, nepervargti“, – priduria genetikas.
Taip pat jis pataria kuo daugiau leisti laiko gryname ore, nes tuo metu mitochondrijos yra apsaugomos nuo vadinamojo elektromagnetinio smogo, kuris pasireiškia būnant patalpose. Svarbu vartoti kuo mažiau perdirbtą, be priedų, natūralios sudėties maistą.
Ilgaamžiškumui svarbu mylėti
Dr. T. Vaičiūnas pritaria, kad labai svarbu prisijaukinti veiklas, kurios padeda sumažinti kasdien patiriamą stresą. Nesvarbu, ar mus apšaukia kaimynas, darbdavys, ar dar kas nors nutinka – svarbu išmokti kuo ramiau į tai reaguoti.
Jo teigimu, šimtamečiams būdingas ir dienos tikslo turėjimas, dar vadinamas „ikigai“.
„Dienos tikslas nebūtinai turi būti apčiuopiamas, materialus ar turintis finišo tiesiąją. Pavyzdžiui, tikslas gali būti grįžus vakare apkabinti savo artimąjį arba nueiti į mėgstamas krepšinio varžybas. Kai žmogus turi savo dienos „ikigai“, nepriklausomai nuo to, kokia sunki yra diena, į sunkumus jis gali pažvelgti kitu kampu“, – paaiškina dr. T. Vaičiūnas.
R. Balanaškienė išskiria, kad vienas svarbiausių principų, siekiant sulėtinti amžėjimą ir išlaikyti ilgaamžiškumą, yra gebėjimas mylėti.
„Svarbu mylėti savo artimus žmones, tėvus, vaikus, augintinius, partnerius. Meilė daro tikrus stebuklus organizme, būtent epigenetiniame lygmenyje – jos poveikis yra milžiniškas“, – sako gydytoja.
Anot R. Balanaškienės, nors žmonės dažnai bijo mylėti, nenorėdami nusivilti, tačiau net ir nusivylimas ar išsiskyrimas turi didžiulį teigiamą poveikį visai neuroendokrininei sistemai.
„Meilė yra daug reikalingesnė, negu pyktis, agresija, blogis, kuo dažnas šiandienos žmogus yra prisipildęs. Tam tikrais atvejais gebėjimas mylėti ir jausti gėrį bei vidinę taiką yra svarbiau, negu gyvensenos pokyčiai“, – pataria gydytoja.