Stereotipai klaidingi
Anot D. Simonaitienės, manymas, kad, jeigu išvykai iš Lietuvos, vadinasi ją pamiršai, yra absoliučiai klaidingas ir formuojasi iš paprasčiausio nežinojimo. Pašnekovės įsitikinimu, nors Lietuvą pamirštančių tautiečių tikrai yra, tačiau jie nereprezentuoja visos diasporos.
„Be abejo, dalis žmonių išvykdami iš Lietuvos išsiveža tam tikras nuoskaudas, o gimtinėje palieka sudužusias svajones ir nepasisekusius gyvenimus. Nors dažnu atveju dėl Lietuvoje nesusiklosčiusio gyvenimo žmonės matyt būna kalti patys, tačiau, žinoma, pyktį lengviau nukreipti kažkur kitur, o savo kaltės pripažinti nesinori. Visgi man gerokai dažniau tenka susidurti su visai kitokia užsienio lietuvių bendruomenės dalimi – tautiečiais, kurie nori ir stengiasi, kaip galėdami, išlaikyti ryšį su Lietuva ir savo gebėjimais bei įgyta nauja patirtimi prisidėti prie Lietuvos gerovės“, – sako pašnekovė.
Lietuvybę puoselėja įvairiais būdais
Pati D. Simonaitienė gyvendama Airijoje jau 16 metų, kiekvieną šeštadienį aukodama savo laiką lituanistinėje mokykloje, kuriai ir vadovauja, moko 9-12 metų moksleivius. Be to, aktyvi išeivijos lietuvė yra Airijos Švietimo tarybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos narė, Lituanistinių mokyklų asociacijos bendrakūrėja ir koordinatorė, pilietiškos minties portalo pilietybe.lt bendrakūrėja.
„Savo socialiniame rate sutinku išties daug lietuvių, kuriems Lietuva ir lietuvybė dar ir kaip rūpi. Visų pirma, tai mokytojai, kurie penkias dienas per savaitę dirba įvairius darbus, o savaitgaliais savanoriauja lituanistinėse mokyklose. Mokytojai skiria labai daug savo asmeninio laiko tam, kad diasporos jaunimas kalbėtų lietuviškai, žinotų šalies, iš kurios yra kilę, kultūrą ir tradicijas“, – sako D. Simonaitienė.
Anot užsienio lietuvės, būdai, kuriais išeivijos lietuviai siekia puoselėti lietuvybę, yra labai įvairūs. Tai gali būti paprasčiausias pasiryžimas savo vaikus auginti lietuviškumo dvasia, ar aktyvus dalyvavimas užsienio lietuvių bendruomenių reikaluose, įsitraukimas į įvairias iniciatyvas ir veiklas – pavyzdžiui, lietuviškus chorus, šokių kolektyvus, skautų, ateitininkų organizacijas, debatų klubus jaunimui ir kita. Visa tai padeda išsaugoti lietuvių kalbą, kultūrą, tautinį identitetą, skatina svetur gyvenančius lietuvius domėjimąsi savo gimtosios šalies reikalais, padeda burti po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.
Pilietybė padeda išsaugoti ryšį ir atstovauti Lietuvos interesus
Nepaisant šių pastangų išsaugoti savo šaknis beveik po tūkstantį lietuvių kiekvienais metais netenka Lietuvos pilietybės, nes įgyja kitos šalies pasą. Tai, anot D. Simonaitienės, tik silpnina Lietuvą, todėl, jos manymu, būtina spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą.
„Šalies, kurioje gyvenama, pilietybė žmogui atveria daugiau galimybių įsidarbinti, kilti karjeros laiptais. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse norint dirbti valstybės tarnyboje ar kitose srityse privalu turėti pilietybę. Galbūt kažkam kyla klausimas – o kas iš to, kad lietuvis įgyja kitos šalies pilietybę, Lietuvai? Atsakymas labai paprastas – tai suteikia daugiau galimybių atstovauti Lietuvos interesus užsienyje. Piliečiai gali daryti daug didesnę įtaką konkrečios šalies politiniams procesams ir sprendimams, įvairiose pilietinėse platformose kelti Lietuvai aktualius klausimus. Pavyzdžiui, JAV pilietybę turintys lietuviai savu laiku svariai prisidėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės siekiai turėtų tarptautinį palaikymą“, – sako D. Simonaitienė.
Anot pašnekovės, neleidžiant išsaugoti Lietuvos pilietybės, galimybes praranda tiek diasporos lietuviai, tiek visa Lietuva, kuriai, kaip nedidelei tautai, globalizacijos laikais turėtų būti svarbu branginti visus savo piliečius, kad ir kur jie gyventų. Dėl to, pašnekovės teigimu, kitąmet vyksianti referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra visai Lietuvai svarbus.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – jau kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.