LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja dr. Lina Kisielė sakė, kad šiuo kvietimu siekiama paskatinti Lietuvos mokslo institucijas, asocijuotas verslo struktūras bei klasterių koordinatorius per efektyvią tarptautinę tinklaveiką įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, taip pat aktyviai naudotis ES mokslinių tyrimų bei inovacijų programos „Europos horizontas“ ir kitų tarptautinių programų finansavimu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms vykdyti.
LMT kvietime suma vienam projektui gali siekti nuo 3 iki 80 tūkst. eurų. Taip pat finansuojamos narystės tarptautiniame tinkle mokesčio bei komandiruočių, susijusių su dalyvavimu tarptautiniame tinkle, išlaidos.
Skatina kartu spręsti globalius iššūkius
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Europos komisijos nacionalinių atstovų tinklo (NCP) grupės vadovė Aurelija Povilaikė teigia, kad Europos tarptautinių partnerysčių tikslas yra padėti Europos Sąjungai (ES) spręsti pasaulinius uždavinius, kurie gali būti susiję su sveikata, kultūra, saugia visuomene, skaitmenizacija ir kitomis teminėmis sritimis.
„Prie tarptautinių partnerysčių prisijungę pareiškėjai iš Lietuvos, kaip ir iš kitų ES bei asocijuotų valstybių, gali gauti finansavimą moksliniams inovacijų tyrimams ir prisidėti prie pasaulinių uždavinių sprendimo“, – sako ji.
A. Povilaikės teigimu, tarptautinės partnerystės skatina žvelgti šiek tiek plačiau, holistiškai ir suprasti, kad viena institucija negali išspręsti globalių iššūkių – svarbu jungtis į komandas, taip prisidedant prie iššūkių įveikimo.
„Dalyvavimas tarptautinėse partnerystėse pirmiausia prisideda prie organizacijos tarptautiškumo, reputacijos kėlimo. Jos išplečia tarptautinį pažinčių tinklą, didina šansą prisitraukti talentų iš užsienio, atveria didesnes karjeros, kvalifikacijos tobulinimo galimybės“, – sako LMT atstovė.
Europos partnerysčių narės taip pat teikia paraiškas į „Europos horizonto“ programos projektus, prašo finansavimo mokslo ir inovacijų projektams.
Lietuvos organizacijos gali jungtis prie skirtingų tipų partnerysčių
Yra trijų skirtingų tipų tarptautinės partnerystės – bendrai programuojamos, bendrai finansuojamos, institucinės. Iš viso šiandien jų yra keturiasdešimt devynios, o nuo kitų metų galimai atsiras dar dvylika.
Jei organizacija prisijungia prie bendrai programuojamų partnerysčių, ji taip pat turi galimybę paveikti prioritetus tam tikroje srityje – ar tai būtų klimatas, energija ir mobilumas, ar skaitmeninės technologijos, pramonė ir kosmosas.
Bendrai finansuojamos partnerystės yra šiek tiek uždaresnės, tačiau prie jų prisijungdamos organizacijos irgi gauna prieigą prie išankstinių kvietimų teikti paraiškas, papildomo finansavimo šaltinio savo mokslo ir inovacijų veikloms.
Institucinėse tematinėse partnerystėse gaunamos panašios naudos, tuo pačiu užtikrinama skirtingų organizacijų integracija.
„Lietuvos organizacijoms yra atveriami keliai į skirtingų partnerysčių tipus. Jie gali pasinaudoti įvairiomis galimybėmis gauti finansavimą“, – sako A. Povilaikė.
Galimybė komercializuoti savo tyrimų rezultatus
Kauno technologijos universitetas (KTU) buvo pirmoji institucija Lietuvoje, įsitraukusi į Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) tinklą.
KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro verslo vystymo specialistė teigia, kad EIT tikslas yra skatinti technologines inovacijas įvairiose srityse. Šiandien tam yra sukurtos devynios skirtingų tematikų bendrijos, kurios vykdo tarptautinių partnerysčių veiklas.
„Į tarptautines partnerystes jungiasi mokslo ir tyrimų centrai, akademinės bendruomenės, verslas. Bendradarbiaudami jie kuria inovacijas, sprendžia įvairius iššūkius, būdingus tam tikrai bendrijai. Pavyzdžiui, jei tai yra klimato tematika – siekiama atrasti, kaip visuomenė gali gyventi sveikesnėje, draugiškesnėje, tvaresnėje aplinkoje“, – paaiškina V. Morkūnaitė.
Ji sako, kad dalyvavimas tarptautinėse partnerystėse KTU suteikia tiesioginę prieigą prie labai plataus ekspertų tinklo. Tuomet, pavyzdžiui, universiteto atstovai gali dalyvauti ekspertų mokymuose ar patys kviestis lektorius į savo organizuojamus mokymus.
Taip pat tarptautinės partnerystės KTU atveria kelią dalyvauti įvairiuose projektuose, kurių finansavimo dydis yra kur kas didesnis, negu vietiniu mastu.
„Tarptautiniai partneriai yra kviečiami į įvairius renginius, juos visada greičiau pasiekia naujausia informacija. Taip pat suteikiama galimybė dalyvauti bendrijos valdyme – teikti įžvalgas, paveikti strategijas, atsižvelgiant į savo šalies problemas“, – priduria ji.
Šiuo metu KTU priklauso EIT „RawMaterials“ bendrijai, kuri siekia, kad žaliavos taptų vienu svarbiausiu Europos ištekliu. Šios tarptautinės narystės nauda pasiekia ne tik KTU, bet ir visos Lietuvos studentus.
„Studentams galime pasiūlyti papildomas studijų programas, galimybę išvažiuoti mokytis į kitus universitetus. Kitais metais pradėsime naują programą, skirtą doktorantūros studentams vystyti verslumo įgūdžius. Taigi, priklausymas EIT leidžia įgalinti studentus, tyrėjus bendrauti su verslu, komercializuoti savo tyrimus“, – sako V. Morkūnaitė.
Kvietimas gali pritraukti į Lietuvą daugiau finansavimo galimybių
Anot V. Morkūnaitės, Lietuvos mokslo tarybos kvietimu turėtų susidomėti organizacijos, kurias dalyvauti tarptautinėse partnerystėse riboja finansinės galimybės.
„Tai yra puikus būdas organizacijoms gauti finansavimą ir įsitraukti į tarptautinius tinklus. Šis kvietimas gali atverti daug galimybių“, – sako ji.
Pasak A. Povilaikės, šiuo metu LMT siūloma parama organizacijų įsitraukimui į tarptautinius tinklus suteikia galimybę vienam projektui gauti net iki 80 tūkst. eurų lėšų, užtikrinant didelį finansavimo intensyvumą.
„Vienas iš šios priemonės tikslų – padidinti skaičių kokybiškų paraiškų, teikiamų „Europos horizonto“ programos tematinėms sritimis. Jei padidinsime paraiškų skaičių, tikimės, kad jos pavirs projektais, ir Lietuva pritrauks dar daugiau finansavimo galimybių“, – tikina ji.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
