Pagrindinė pajūrio rinkos skiriamoji linija buvo ir išlieka Kuršių marios. Tiek NT vystytojai, tiek NT pirkėjai, tiek ir atostogautojai supranta, jog žemyninės dalies kurortai parduoda masinio turizmo patirtį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Gausūs atostogautojų srautai vasarą, tankiai užgulti paplūdimiai, didesnis pramogų suaugusiems ir vaikams pasirinkimas, platesnė viešbučių įvairovė, „pulsuojantis" naktinis gyvenimas.

Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį bent jau Palanga žengė žingsnį į priekį investuodama į infrastruktūrą ir bendrąjį kurorto įvaizdį. Tačiau pagrindinis strateginis tikslas išliko tas pats – keliems vasaros mėnesiams į populiariausią šalies kurortą „perkelti“ Lietuvą. O juk dalis žmonių atostogų vyksta tam, kad kaip tik atsikvėptų nuo šiuolaikinio gyvenimo triukšmo ir atrastų ramybę.

Ramybės paradoksas Nidoje

Kuršių marios yra ne tik geografinė, bet ir kultūrinė riba, už kurios prasideda kitas pasaulis. Dėl geografinio atokumo, UNESCO saugumų gamtos lobynų, autentiškos architektūros, griežtai ribojamų statybų ir kitų priežasčių Neringos kurortai, lyginant su „žemynine“ Lietuva, yra įgiję visiškai kitą veidą ir šiandien traukia naujakurius bei turistus, ieškančius specifinių verčių.

Ramybė – žodis, kuris turbūt geriausiai apibūdina lūkestį, siejamą su atostogomis ar gyvenimu Neringoje. Nesvarbu, kurį Neringos miestelį pasirinksite – galimybių mėgautis tyla, grynu oru ar minios netrukdomu pasivaikščiojimu pušyne čia yra daugiau, o paplūdimyje visuomet rasite erdvią vietą poilsiui. Saulėtų dienų čia irgi statistiškai daugiau nei bet kurioje žemyninėje šalies dalyje.

Kita vertus, Neringoje šiandien jau galime pastebėti paradoksą: kuo daugiau ramybės ieškotojų, tuo ramybės mažiau. Pavyzdžiui, Nidos veidas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pakito: smarkiai išsiplėtė ir iki šiol plečiasi NT pasiūla, atsidarė ne vienas prabangus restoranas, suklestėjo kasmetiniai klubinės muzikos renginiai, 24 valandas per parą dūzgia įvairiausios transporto priemonės.

Šį virsmą karūnavo prieš kelerius metus nuskambėjusi Neringos mero citata, kuomet Nida buvo praminta „lietuvišku Monaku". Nidą išties galima pagrįstai laikyti prabangiausiu Lietuvos kurortu, kuriame vasarą akys raibsta ne tik nuo kainų, bet ir nuo kitur Lietuvoje retai pastebimų prabangiausių automobilių.

Pervalka

Nida šiandien gali padaryti neišdildomą įspūdį ir visko mačiusiam užsienio svečiui, tačiau šis virsmas turėjo ir savo kainą. Vienas iš garsiausių XX a. prancūzų mąstytojų Sartre‘as anuomet jį pakerėjusios Nidos šiandien nebeatpažintų, o slėpiningą miestelio ramybę vertinę žmonės savo žvilgsnį dabar jau kreipia į kiek šiauriau esančius kurortinius miestelius.

Ramiausias Lietuvos kurortas

Pirmiausia savo šlovės valandą išgyveno Preila, kurioje žmonės ieškojo to, ką anksčiau rasdavo Nidoje. Ir nors miestelis savo autentiško žavesio ir savo gerbėjų rato neprarado, statybų, šurmulio ir žmonių paplūdimiuose Preiloje jau irgi yra kiek daugiau nei kažkam norėtųsi.

Būtent todėl šiandien ramiausiu Lietuvos kurortu ko gero reikėtų laikyti Pervalką – svajingą, pušynų apjuostą „vienos gatvės“ žvejų kaimelį prie marių. Pervalka nesiūlo pramogų, viešbučių ir restoranų gausos. Tačiau šį kraštą pažįstantys žmonės pabrėžia: Pervalka siūlo kelionę į save.

Nuo mažiausios Kuršių nerijos gyvenvietės miško takeliais per 15 minučių pėsčiomis galima pasiekti jūros krantą, kur net karščiausiais vasaros savaitgaliais laukinius primenančiuose paplūdimiuose žmonių nebūna per daug. Svarbu paminėti ir tai, jog, priešingai nei Preiloje ar Nidoje, kelias nuo gyvenvietės iki jūros čia yra kur kas lygesnio reljefo ir lengvesnis kojoms.

Pervalka

Kitu pasivaikščiojimo taku iš Pervalkos pasieksite vieną poetiškiausių gamtos reiškinių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – Negyvąsias kopas. Dar kitu – paslaptingąjį Pervalkos švyturį. O dviračiu greičiau nei per valandą atsidursite tiek pietuose esančioje Nidoje, tiek šiauriau išsidėsčiusioje Juodkrantėje.

Paskutinis NT projektas Pervalkoje?

Pervalkoje per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius įgyvendintas vos vienas kitas naujos statybos NT projektas. O šiuo metu naujos statybos apartamentus Pervalkoje įsigyti siūlo tik projektas „12 terasų".
Darius Baitis

„Dėl gyvenvietę tankiai supančių a ir itin griežtų gamtą saugančių įstatymų Pervalkoje pirminė NT rinka praktiškai neegzistavo, projektas „12 terasų" įgyvendinamas bene vieninteliame laisvame ir statyboms tinkamame Pervalkos sklype, – tvirtina Darius Baitis, vienas iš projekto bendraautorių. – Po jo pirminė rinka vėl užsidarys, nes Pervalkai plėstis tiesiog jau nebėra kur. Drįstu spėti, jog visada išliks ramiausiu Lietuvos kurortu bei geriausiu priešnuodžiu gyvenimo triukšmui“.

Pervalka

Projekto, kurį sudaro šeši energetiškai efektyvūs apartamentų pastatai ir viena prabangi Villa Capreolus, koncepciją sukūrė architektas Adomas Šablevičius su G.A.L. architektai ir LG projektai komanda. Ieškantieji antrųjų namų pajūryje šiame projekte atras plačią pasirinkimo laisvę: skirtinga kvadratūra, skirtingi peizažai, atsiveriantys iš terasų ir balkonų, skirtingi būstų išplanavimai: be standartinių 1–3 kambarių būstų, čia galima rasti ir įspūdingas mansardines rezidencijas per du aukštus. Daugiau apie projektą – 12terasu.lt.

Pervalkoje nuolatos gyvena apie pusšimtis žmonių. Visus metus veikia parduotuvė ir keletas barų. Vasarą veiklą vykdo viena ar dvi kavinės. Ko daugiau reikia? Ne veltui apie Pervalką nuo seno sakoma: toliausiai nuo pasaulio ir arčiausiai dangaus.