Būtini tempimo pratimai

Gydytojo teigimu, maždaug du trečdaliai nugaros skausmų kyla dėl hipodinaminių priežasčių arba nepakankamo fizinio aktyvumo.

„Žmonės visą dieną sėdi prie kompiuterio, o po to nueina 10 tūkst. žingsnių ar daro kardio pratimus ir įsivaizduoja, kad stiprina savo stuburą, nors išties žaloja širdį“, – aiškina gydytojas.

Kita dažniausia priežastis – sumažėjęs stuburo lankstumas.

„Nepakanka vien reguliariai vaikščioti, bėgioti ar užsiimti kitu sportu. Būtina lavinti viso kūno sąnarius, įskaitant judinamąjį aparatą, o stuburas yra viena jo dalių“, – patikina A. Šitkauskas.

Jis nurodo, kad į sporto rutiną labai svarbu įtraukti stuburo, raiščių, sąnarių lavinimo ir stiprinimo pratimus, funkcines treniruotes, tempimo pratimus ar tokius užsiėmimus, kaip joga, pilatesas.

Netinkamos laikysenos ir skausmo sąsaja

Vyrauja įsitikinimas, kad netinkama laikysena taip pat gali sukelti nugaros skausmus. Tačiau, A. Šitkausko nuomone, šia tema yra daugybė nepagrįstų spekuliacijų.

„Žmogui būdinga tokia laikysena, kuri jam yra patogi, o stuburui – lengva. Nugaros skausmus sukelia ne „netinkama laikysena“, o ilgas buvimas vienoje padėtyje“, – pabrėžia gydytojas.

Stuburas yra lanksti raiščių, sąnarių ir kaulų sistema, kurią palaiko raumenys. Raumenys visada reguliuoja, kad išlaikytų mus vertikaliai.

„Vieni raumenys nuolatos įsitempę, o kiti – atsipalaidavę, todėl atsiradus raumens spazmui ar jam pavargus, atsiranda skausmai“, – sako A. Šitkauskas.

Neurochirurgo teigimu, nepaisant to, kokia žmogaus laikysena, jei jis ilgą laiką nebūna vienoje pozicijoje, per visą dieną keičia kūno padėtį bei įgalina visas raumenų grupes dirbti, tuomet rizika susidurti su nugaros skausmais gerokai sumažėja.

 A.Šitkauskas

Problemos didėja su amžiumi ir turint antsvorio

Anot pašnekovo, visi žmonės gali susidurti su nugaros skausmais, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.

Vis dėlto tikimybė patirti nugaros skausmus didėja su amžiumi, nes pamažu stuburo ir sąnarių judrumas sumažėja, raiščiai sukalkėja, o pats organizmas stengiasi labiau apsisaugoti nuo patologinio judesio.

Taip pat rizika pajusti nugaros skausmus didėja, jei asmuo turi antsvorio ar jam diagnozuotas nutukimas. Tačiau, anot gydytojo, siekiant išlaikyti judinamojo aparato funkcionalumą, nėra būtinybės vartoti tam tikrus papildus.

„Šiais laikais mes galime gauti visų reikalingų maistinių medžiagų su maistu. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kažkokių papildų mums labai reikia“, – pabrėžia A. Šitkauskas.

Vien simptomų malšinimas nepadės

Nugaros skausmų malšinimas turėtų apimti raumenų atpalaidavimą, šildymą ir kraujotakos gerinimą. Tam tinka įvairūs šildomieji kompresai, masažai, vonios, pirtys.

Tačiau, anot A. Šitkausko, įvairius nugaros skausmų gydymo metodus puikiausiai atstotų reguliari mankšta, jei tik žmogus skirtų sau laiko.

„Reikia suprasti, kad įvairūs pakitimai, dėl kurių atsirado nugaros skausmai, įvyksta per ilgą laiką – dešimt ar dvidešimt metų. Todėl siekis sugrįžti į tą pačią sveikatos būklę per savaitę – neįmanomas. Dėl to svarbu kasdien rūpintis savo stuburo sveikata“, – sako jis.

Stuburo lavinimu reikia pradėti rūpintis vos sulėtėjus gyvenimo tempui arba, kai sėdimojoje pozicijoje praleidžiame didžiąją laiko dalį.

Taip pat jis išskiria kineziterapijos svarbą, kuri yra pagrindinis metodas, siekiant išvengti nugaros skausmų ar juos numalšinti.

Net ir sėdimame darbe galima pasirūpinti stuburo sveikata

A. Šitkauskas pataria visiems žmonėms prisiversti kasdien pajudėti. Bent po keliolika minučių per dieną išjudinti visus savo sąnarius, raumenų grupes.

„Nebūkite ilgą laiką vienoje pozicijoje, kuo dažniau keiskite kūno padėtį. Neužmirškite, kad žmogus yra sukurtas judėti ir gyventi aktyviai“, – sako gydytojas.

Taip pat labai svarbu nepersistengti su fizine veikla, o palaipsniui didinti fizinį krūvį.

„Nugaros skausmai gali atsirasti dėl per staigių, greitų judesių. Jei sveikas žmogus treniruojasi palaipsniui, nėra ribos jo fiziniam pajėgumui“, - sako medikas.

Jei visą dieną sėdime prie kompiuterio ir staiga pašokę bėgame žaisti krepšinį – gali atsirasti daug problemų.

„Visada prieš pradedant sportuoti svarbu apšildyti raumenis, atlikti tempimo pratimus“, – pataria A. Šitkauskas.

Net ir dirbant sėdimą darbą, galima „įdarbinti“ raumenis, pavyzdžiui, juos įtempiant ir atleidžiant, pasisukant į šonus, pajudinant stuburo ašį.

Dirbant prie kompiuterio būtina daryti pertraukas – geriausiai kas valandą – kurių metu patartina pasivaikščioti ar atlikti kitus darbus ne sėdimoje pozicijoje.

„Jei tik yra galimybė, kuo dažniau dirbkite stovėdami“, – priduria pašnekovas.

Kada laikas kreiptis į gydytojus?

Pasak A. Šitkausko, į gydytojus dėl nugaros skausmų reikėtų kreiptis atvejais, jei skausmo intensyvumas yra labai didelis, jo nepavyksta numalšinti arba skausmas tampa ilgalaikiu.

„Nėra bendrinės taisyklės, kada laikas kreiptis į gydytojus. Jei skausmas nestiprus, galima 2–3 savaites bandyti jį numalšinti namų sąlygomis, daugiau judėti. Jei per šį laiką nepraeina – geriausia kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako jis.

Tuo tarpu neurochirurgo konsultacija reikalinga tuomet, kai atsiranda neuropatinis skausmas, judėjimo defektai ar judesiai tampa labai skausmingi. Siuntimą pas neurochirurgą galima gauti apsilankius pas šeimos gydytoją ar gydytoją neurologą.

Pašnekovas teigia, kad jei suskaudo nugarą, nereikėtų išsigąsti, o stebėti save kokias tris dienas.

„Dažnu atveju nugaros skausmas yra ženklas, kad nepakankamai judame arba netinkamai paruošiame kūną fiziniam krūviui. Kiekvienam žmogui patariu atkreipti dėmesį į savo dienos rutiną ir pagalvoti, kaip galima labiau pasirūpinti savimi“, – sako BAK neurochirurgas.