Kaina priklauso ne tik nuo kokybės
„Norfa“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis sutinka – lietuviška produkcija iš tiesų gali kainuoti brangiau, nei analogiška atvežtinė, tačiau manyti, kad kainai įtakos turi vien tik aukšta jų kokybė, nereikėtų: „Kiekvieno produkto kaina priklauso nuo daugybės dedamųjų – sudėties, gaminimo ar auginimo procesų, logistikos kaštų, populiarumo rinkoje ir kt. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvoje gaminamų produktų grupės visais atvejais bus brangesnės už importines, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jų gamyba yra labai ribota, o kuo mažesni kiekiai produkcijos pagaminami, tuo didesnė galutinė kaina gaunasi vartotojui“, – aiškina D. Dundulis.
Vienas tokių produktų – ilgio galiojimo pienas, kurio paklausa Lietuvoje nėra didelė, todėl ir gamybos linija šalyje yra vos viena. Statyti brangių įrenginių šio produkto gaminimui neapsimoka, tad kur kas racionaliau – siūlyti pirkėjams kainos atžvilgiu patrauklių atvežtinių alternatyvų. Įprastai – importuotų iš Lenkijos, mat šioje šalyje ilgo galiojimo pienas užima didelę pieno rinkos dalį, o didesnės gamybos apimtys leidžia pagaminti pigesnį produktą.
Kita nemažai dėmesio susilaukianti produktų kategorija – vaisiai ir daržovės. Pastarųjų, atvežtų iš kitų kraštų, pasiūla prekybos centruose gausi visus metus. Šaltuoju sezonu kainų skirtumus galime suprasti: daržovių auginimas šiltnamiuose reikalauja nemažų investicijų, tad pirkti atvežtinius produktus finansiškai gali būti patraukliau. Tačiau brangsta ir bulvės, morkos ar svogūnai, kurių turime praktiškai visus metus.
Anot D. Dundulio, galutinė produkto kaina dažniausiai priklauso nuo derliaus: pavasariui artėjant lietuviškų bulvių derliaus atsargos ima mažėti, tad kaina natūraliai kyla. Tokiais atvejais pirkti atvežtines bulves iš tiesų gali būti pigiau. Panaši situacija kartais pasitaiko ir su kitomis populiariausiomis daržovėmis – morkomis, svogūnais ar kopūstais. Jei dėl prastesnio derliaus sezono metu jų užauginama mažiau, didesnė kaina laikysis visus metus – iki ateinančio sezono.
Lietuviškas – ne visuomet sveikesnis ir ekologiškesnis
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas pastebi, kad rinktis lietuvišką prekę pirkėjus neretai skatina įsitikinimas, kad mūsų pačių gaminti ar užauginti produktai – ir sveikesni, ir ekologiškesni, tačiau vertinant produkto kokybę kilmės šalies sureikšminti nereikėtų: Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, yra įvairių gamintojų ir augintojų, tad atvežtinės prekės savo kokybe tikrai nenusileidžia vien dėl to, kad yra pagamintos ne Lietuvoje. Išimtis, anot D. Dundulio, galėtų būti taikoma mėsos produktams.
„Lietuviškos skerdienos privalumas – trumpas logistikos kelias, užtikrinantis didesnį produkto šviežumą. Iš kitos pusės, logistika pernelyg neprailgsta, jei mėsą importuojame iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, kurioje mėsa yra auginama pagal tas pačias technologijas, kaip ir mūsų šalyje“, – sako pašnekovas.
Kalbant apie pirkėjų prioritetus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į ekonominius aspektus. Pirkdami lietuvišką produkciją palaikome vietinį verslą, tačiau nuošalyje neturėtų likti ir prekybinių santykių tarp šalių palaikymas.
„Visada sakau: jeigu nori gyventi geriau – pirk prekę iš kaimyno. Ir tai sakydamas tikrai neskatinu važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Vietinius augintojus ir gamintojus palaikyti tikrai reikia, tačiau nepamirštant, kad importas ir eksportas yra mūsų ekonomikos variklis. Tai abipusiai mainai: jei mes prekiausime atvežtinėmis prekėmis, tuomet ir kaimynai prekiaus mūsų produktais“, – teigia D. Dundulis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į diskusijas tarp prekybininkų sukėlusį Lietuvos sprendimą nesekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu laikinai panaikinant PVM maisto produktams. Pasak verslininko, tai yra viena iš priežasčių, paskatinsiančių mūsų tautiečius ir vėl sugrįžti prie apsipirkimų Lenkijoje.
„Pasakymas, kad Lietuvoje apsipirkti yra pigiau nei Lenkijoje, tiesiog absurdiškas. Dabartinę situaciją palyginčiau su bėgimo taku: prie starto linijos pastatome du vienodų fizinių pajėgumų bėgikus, tačiau ant vieno iš jų kojų uždedame svarmenis. O tuomet stebimės, kodėl jie finišo nepasiekė vienu metu, – sako D. Dundulis. – Turėti didesnį biudžetą – savaime suprantamas noras, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad mūsų gerovė priklauso ne tik nuo gaunamų pajamų, bet ir nuo to, kaip tas pajamas mes išleidžiame.“
Užsakymo nr.: PT_89296189