Užverdama lietuviams duris Lietuva praranda galimybes
Tai pabrėžia Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Jos teigimu, Lietuva yra tarp nedaugelio Vakarų valstybių, kurių Konstitucija stipriai riboja galimybę išsaugoti šalies pilietybę įgyjant kitos valstybės pasą.
„Daugelis dideles diasporas turinčių valstybių, pavyzdžiui Lenkija, siekia neužverti durų savo tautiečiams, išlaikyti su jais ryšį, net ir tuomet, kai jie įgyja kitos šalies pilietybę. Toms valstybėms tai padeda pritraukti investicijas ir tarptautinius verslus, tačiau svarbiausia – palieka kelią užsienyje gyvenantiems tautiečiams sugrįžti į gimtinę. Netekus šalies pilietybės tokia tikimybė tampa itin menka“, – sako D. Asanavičiūtė.
Pilietybė užtikrina ryšį su gimtine
Anot D. Asanavičiūtės, natūralu, kad dėl šio sprendimo visuomenei kyla tam tikrų klausimų ir abejonių, tačiau į dauguma jų yra labai aiškūs atsakymai. Skeptikai neretai abejoja užsienyje gyvenančių lietuvių patriotiškumu, meile tėvynei, taip pat apeliuoja į tam tikrus praktinius aspektus, tokius kaip mokesčių mokėjimas ar pareiga atlikti karinę tarnybą. Visgi sudėtingoje geopolitinėje situacijoje užsienio lietuviai pademonstravo, kad yra išties patriotiški, pasirengę telkti jėgas ir finansus pagalbai Ukrainai. Seimo narė pažymi, kad tokie klausimai, kaip mokesčių mokėjimas, apskritai yra susiję ne su pilietybe, o su asmens rezidavimo vieta.
„Taip jau susiklostė, kad Lietuva yra nedidelė diasporinė tauta. Po nepriklausomybės atkūrimo iš šalies studijuoti, dirbti ir kurti šeimas išvyko nemaža dalis Lietuvos piliečių. Išvykusiems pilietybė yra tvirtas ryšys su gimtine. Šio ryšio išlaikymas garantuoja ne tik valstybės išlikimą, bet ir suteikia Lietuvai svaresnį balsą pasaulyje. Tą puikiai pamatėme prasidėjus karui Ukrainoje – mūsų piliečiai visame pasaulyje itin aktyviai palaikė ukrainiečius teikdami jiems humanitarinę pagalbą ir darydami spaudimą šalių, kuriose gyvena, politikams“, – sako seimo narė.
Svarbus kiekvienas balsas
Anot D. Asanavičiūtės, abejonės ir baimės, kurios vis dar gaubia pilietybės išsaugojimo klausimą, yra nepagrįstos. Skeptikai neretai abejoja užsienyje gyvenančių lietuvių patriotiškumu, meile tėvynei, taip pat apeliuoja į tam tikrus praktinius aspektus, tokius kaip mokesčių mokėjimas ar pareiga atlikti karinę tarnybą. Visgi sudėtingoje geopolitinėje situacijoje užsienio lietuviai pademonstravo, kad yra išties patriotiški, pasirengę telkti jėgas ir finansus pagalbai Ukrainai. Seimo narė pažymi, kad tokie klausimai, kaip mokesčių mokėjimas, apskritai yra susiję ne su pilietybe, o su asmens rezidavimo vieta.
„Turbūt daugelis turime užsienyje gyvenančių artimųjų ar bičiulių ir suprantame, kad kartais gyvenimo aplinkybės verčia priimti sudėtingus sprendimus. Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę suartintų mus visus. Svarbu tokios progos nepraleisti. Kaip parodė 2019 metų patirtis, referendume dėl pilietybės išsaugojimo yra reikšmingas kiekvienas balsas, o norint pagaliau išspręsti šį klausimą reikia visų lietuvių vienybės“, – sako D. Asanavičiūtė.
Referendumas vyks kartu su Prezidento rinkimais
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.