Netrukus tokių įmonių, kaip Donatui darbo vietą sukūrusi „DSP Plius", turėtų padaugėti, nes nuo 2023 m. nebelieka iki šiol veikusios tvarkos, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės sulaukdavo daugiau valstybės pagalbos už tokio statuso neturinčias įmones – visi darbdaviai atviroje darbo rinkoje galės pasinaudoti visu pagalbos paketu įdarbinant negalią turinčius žmones ar išlaikant jų darbo vietą.
Negalia netrukdo dirbti ir užsidirbti
Diagnozė, dėl kurios Donatui buvo vis sunkiau judėti, lydi jį nuo pat gimimo. „Turiu įgimtą ligą, kuri progresavo nuo mažens, o kai man sukako 15 metų, judėti tapo sunku", – prisimena jis. Ilgainiui jam teko sėsti į neįgaliojo vežimėlį, bet ir tai netapo kliūtimi realizuoti savo gebėjimus. Baigęs mokyklą Donatas studijavo kolegijoje ir įgijo viešųjų ryšių specialybę, dirbo telemarketingo ir logistikos įmonėse ir, pasak jo paties, nė viename darbe nepajuto, kad dėl negalios kolegos jį laikytų „kitokiu". Ir net kai ieškodamas sau tinkamo darbo iš darbdavių išgirsdavo „ne", jis buvo įsitikinęs, kad tokį atsakymą gali lemti ne tai, kad jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o visai kitos priežastys.
„Mano kojos neveikia, bet esu toks pats žmogus kaip visi kiti. Žinau, kad tam tikrų dalykų padaryti negaliu, bet stengiuosi daryti tai, ką galiu. Labai džiaugiuosi, kad kolektyvas mane puikiai priėmė – pritapau labai greitai ir jokių problemų nekilo", – sako jau trečius metus bendrovėje „DSP Plius" dirbantis jaunas vyras, darbą šioje įmonėje pradėjęs nuo biuro vadybininko, o dabar dirbantis rinkodaros specialistu. Į klausimą, kas jį skatino nenuleisti rankų ir kas įkvepia tobulėti, Donatas atsako: „Noriu pats pasirūpinti savimi, kad gyventi būtų patogu, o nuėjus į parduotuvę nereikėtų žiūrėti, kiek kainuoja sviestas ar kiti produktai, ir skaičiuoti, ar užteks jiems pinigų. Noriu dirbti ir pats užsidirbti".
I. Spudienė: „Vien noro įdarbinti žmogų su negalia neužtenka – įmonė turi tam pasirengti"
Donatui darbo vietą įkūrusios bendrovės „DSP Plius", kuri prekiauja sertifikuotomis darbo saugos priemonėmis ir drabužiais, direktorė Irma Spudienė pasakoja, kad mintis įdarbinti žmogų su negalia kilo po to, kai pati suvokė, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria tokie žmonės.
„Mano mama, kuri gyvena Biržuose, turi negalią – į neįgaliojo vežimėlį sėdo prieš dešimt metų. Ji galėjo dirbti, bet darbo nebesusirado, todėl prieš penkerius metus ir nusprendžiau savo įmonėje įdarbinti negalią turinčius žmones", – pasakoja įmonės vadovė. Ryžtis šiam žingsniui reikėjo ir laiko, ir verslas turėjo subręsti, priduria Irma ir pasakoja, kad pirmiausia pasirūpino pokyčiais biure: lauke buvo įrengtas turėklas, praplatintos įėjimo durys, įrengta vežimėlyje judančiam žmogui pritaikyta tualeto patalpa, virtuvėlės ir poilsio zonos. Tačiau praėjo dar dveji metai, kol ji surado darbuotoją. „Į mano skelbimus žmonės pradėjo reaguoti tik tuomet, kai prie teksto pridėjau neįgaliojo vežimėlio nuotrauką ir parašiau, kad noriu sukurti naują darbo vietą žmogui su negalia, – prisimena I. Spudienė ir svarsto, kad taip nutiko dėl kelių priežasčių: – „Visuomenėje dar gajūs stereotipai (kad žmonės su negalia nenori ar nesugeba dirbti – red. past.) ir dalis negalią turinčių žmonių net nedrįsta kreiptis į darbdavius arba neskuba įsidarbinti baimindamiesi, kad dėl išaugusių pajamų gali prarasti socialinį būstą arba kad pagerėjus finansinei padėčiai neteks paramos, pavyzdžiui, protezui".
O į klausimą, ar nuo ateinančių metų planuojami pokyčiai paskatins darbdavius priimti į darbą daugiau negalią turinčių žmonių, „DSP Plius" vadovė atsakė teigiamai: „Labai tikiuosi, kad pokyčiai paskatins darbdavius plačiau atverti duris negalią turintiems darbuotojams. Manau, kad laikui bėgant visi verslai bus atviresni negalią turintiems darbuotojams".
Reikia daugiau individualizuotos pagalbos
Ilgametę patirtį padedant negalią turintiems žmonėms įsidarbinti turinčios socialinio įdarbinimo agentūros „SOPA" vadovė Jurgita Kurpytė atkreipia dėmesį, kad ateityje neliks socialinių įmonių statusą turinčių darbdavių, o priimdamos žmones su negalia visos įmonės turės vienodas galimybes gauti paramą.
„Darbdaviai, kurie anksčiau nėra susidūrę su negalią turinčiais darbuotojais, turėtų būti konsultuojami ir mokomi, kaip pritaikyti darbo sąlygas skirtingas negalias turintiems žmonėms, kaip bendrauti ir dirbti kolektyve, nes yra labai specifinių dalykų", – pastebi J. Kurpytė, pabrėždama, kad darbuotojams, turintiems negalią, atrasti savo vietą darbo rinkoje sunkiau, nei jos neturintiems, todėl jiems paprastai reikia daugiau individualizuotos pagalbos ir laiko prisitaikyti.
Pokyčiai svarbūs ir darbuotojams, ir darbdaviams
Nuo kitų metų įvyksiantys pokyčiai svarbūs ir darbuotojams, ir darbdaviams, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės vadovė Kristina Maksvytienė. „Iki šiol žmonės su negalia į darbo rinką buvo įtraukiami skirtingomis sąlygomis, kurios priklausė nuo įmonės statuso (socialinės įmonės ir tokio statuso neturintys darbdaviai), tačiau dėl to įmonės, priimančios žmones su negalia atviroje darbo rinkoje, turėjo prastesnes sąlygas. Nuo 2023 m. visų darbdavių galimybės bus vienodos – valstybės parama galės pasinaudoti visi, kurie kreipsis į Užimtumo tarnybą norėdami įdarbinti žmones su negalia. Tai padės negalią turintiems bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje", – aiškina ji.
K. Maksvytienė priduria, kad nors socialinių įmonių nebeliks, siekiant, kad jų statusą turėjusiose įmonėse dirbantys negalią turintys asmenys neprarastų darbo vietų ir nebūtų atleisti, jie priskirti darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei, todėl ir toliau galės būti mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, darbo vietos pritaikymui, darbo asistento išlaidoms. „Darbdaviams, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. turės socialinės įmonės statusą ir vėliau išlaikys darbo vietas negalią turintiems darbuotojams, subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 1 d. Taigi, socialinių įmonių pasirašytų sutarčių įsipareigojimai dėl įsteigtų, pritaikytų darbo vietų išlaikymo lieka galioti, Tai padės darbingo amžiaus žmonėms su negalia, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu nenutraukta, išlikti darbe", – pasakoja K. Maksvytienė.
Pasak jos, darbdavius turėtų motyvuoti ir parama darbo vietai pritaikyti. „Ji teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir tokiu atveju, kai dirbantis įmonėje asmuo taps neįgaliu. Taip pat atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui", – sako K. Maksvytienė.
Atsižvelgiant į tai, kad patalpos, kurios yra reikalingos darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, ne visada priklauso nuosavybės teise, pasak K. Maksvytienės, yra atsisakyta reikalavimo dėl turto nuosavybės ir nustatyta, kad pastatui (patalpai, patalpoms) darbdavys turi turėti turto valdymo teisę ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos.
Paskata darbdaviui turėtų tapti ir tai, kad jeigu asmeniui darbo funkcijoms atlikti reikalinga darbo asistento pagalba, bus skiriama subsidija jo paslaugoms apmokėti. Jos dydis – 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį. Ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba.
Informaciją apie darbo asistento poreikį ir šios pagalbos teikimo terminą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) pati perduos Užimtumo tarnybai. Dirbantiems asmenims, kuriems gydytojai jau yra nustatę darbo asistento poreikį, subsidijos darbo asistento išlaidoms bus mokamos iki 2023 m. metų birželio 30 d., o nuo liepos 1 d. subsidija bus mokama, jeigu darbo asistento poreikį nustatys NDNT.
Ateityje planuojama pasiūlyti ir naują paslaugą. Tai, pasakoja K. Maksvytienė, bus bandomasis projektas, kurio metu „bus teikiama metodinė ir konsultacinė pagalba darbdaviams, pritaikantiems darbo vietas asmenims su sunkia ar vidutine negalia, pertvarkant ir priskiriant darbo vietoje atliekamas funkcijas pagal negalią turinčio asmens gebėjimus".
Pasak pašnekovės, tikimasi, kad palankesnės sąlygos paskatins žmones su negalia drąsiau ir aktyviau ieškoti darbo, o įmonės plačiau atvers jiems duris, todėl kasmet dirbti pradės daugiau kaip po 3 tūkst. žmonių su negalia ir iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbs 39 proc. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, o 2030 m. – 47 proc.
Daugiau informacijos rasite čia.