Daugiau erdvės rinktis

Atnaujinus mokomųjų dalykų programas, nuo šiol 30 proc. mokymosi turinio kiekvienas mokytojas galės pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, jų pažangą ir pasiekimus. Kam bus skirtas šis pamokų laikas – žinių ir gebėjimų gilinimui ar kūrybinėms veikloms – nuspręs patys mokytojai.

Pati lietuvių kalbos ir literatūros programos kryptis nėra pasikeitusi – mokymosi procesas ir toliau orientuotas į asmenybės ugdymą, kalbos, kaip saviraiškos priemonės, lavinimą, komunikavimo gebėjimų stiprinimą. Tačiau atsiranda daugiau erdvės pasirinkimams, o tai, anot N. Toleikytės, kartu ir iššūkis, ir galimybė atrasti įdomesnius, vaikus įtraukiančius mokymosi būdus.

Ar šiuolaikiniams vaikams, gyvenantiems išmaniųjų įrenginių ir dirbtinio intelekto pasaulyje, vis dar gali būti įdomi tautosaka? Tikrai taip – įsitikinusi daugiametę mokytojavimo patirtį sukaupusi mokytoja, savo praktikoje išbandžiusi ne vieną metodą, padedantį suintriguoti ir mokiniams atskleisti skirtingų literatūros kūrinių žavesį. Tam mokytoja pasitelkia ir išmaniąsias technologijas.

„Viena mano mokinė nufilmavo, kaip jos močiutė seka pasakas – žiūrėdami šį įrašą kartu su visa klase nagrinėjome sakytinės kalbos intonacijas, aiškinomės, kuo skiriasi pasakos sekimas ir skaitymas. Kiti mokiniai pagal knygas, eilėraščius kūrė filmus ir labai džiaugėsi proceso metu visi susidraugavę“, – pasakoja N. Toleikytė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pastebi, kad dalis mokinių kur kas lengviau įsimena, kai žodinė informacija siejama su vaizdine, tad, tinkamai integravus technologijas į mokymosi procesą, galima gauti įvairiapusiškos naudos – kūrybiškai interpretuoti literatūros kūrinius, sudominti mokinius paskaityti pačias knygas.

Mokytoja Nijolė Toleikytė

„Turime daugybę ekranizuotų kūrinių ir įvairiausių edukacinių laidų, tad kartais tikrai galima pradėti iš kitos pusės – pirmiausia pasižiūrėti filmo fragmentą, suintriguoti vaikus, o tuomet jau perskaityti pačią knygą . Vėliau įdomu ir palyginti – pavyzdžiui, su mokiniais skaitėme ištraukas iš Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ . Pastebėjau, kad rašydami rašinį dalis mokinių rėmėsi šiuo kūriniu, įsiminė reikšmingas detales, nes jas lyginome su filme kuriamu vaizdu. Ši karta yra kitokia, įpratusi gauti daug vaizdinės informacijos, tad to nereikėtų ignoruoti ir mokymosi procese“, – svarsto N. Toleikytė.

Kiekybę keičia kokybė

Nuo šių mokslo metų pradžios mokytojai turės galimybę ne tik pasirinkti, kaip ir kam skirti dalies pamokų laiką, bet ir galimybę nuspręsti dėl skaitomų kūrinių bei jų ištraukų kiekio, atsižvelgdami į mokinių poreikius bei galimybes. Didelės turinio apimtys ir griežtas reglamentavimas ankstesnėje programoje, anot N. Toleikytės, buvo trūkumas, neleidęs siekti norimos mokymosi kokybės.

„Kuo daugiau reprodukavimo yra procese, tuo nuobodesnis tampa pats mokymosi procesas – dirbdami pagal senąją programą mokytojai buvo priversti daryti konspektus ir glaudinti turinį tam, kad įgyvendintų, kas numatyta, ir tai buvo trukdis efektyviam ir aktyviam mokymuisi“, – sako N. Toleikytė.

Dabar mokytojas pats galės nuspręsti, kokių apimčių ir kokio pobūdžio tekstus mokiniai turės skaityti. Jei klasė yra pajėgi mokytis intensyviau, jai mokytojas galės skirti ilgesnį tekstą, ir atvirkščiai – jei pastebima, kad reikia skirti daugiau dėmesio skaitymo gebėjimams ugdyti, mokytojas galės savo nuožiūra sumažinti tekstų apimtis ir mokymosi procesą orientuoti į atidesnio skaitymo įgūdžių lavinimą.

Atnaujintoje programoje, kaip ir anksčiau, yra numatyti privalomi, rekomenduojami ir laisvai pasirenkami kūriniai, tačiau 5-8 klasėje privalomos literatūros sąrašo nebelieka. Nepaisant to, renkantis skaitinius svarbu laikytis kūrinių atrankos principų – žanrinės įvairovės, temos aktualumo, balanso tarp pasaulinės ir lietuvių literatūros išlaikymo.

„Tai, kad mokytojai turės galimybę siaurinti skaitomos literatūros apimtis, neturėtų tapti pretekstu atsisakyti didesnės apimties kūrinių֧“, – priduria N. Toleikytė. – Ilgasis skaitymas labai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, nes skaitydami ilgus tekstus mokiniai išmoksta suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, lavina atmintį ir dėmesingumą, linijinį mąstymą.

Pati mokytoja prisipažįsta galutinio literatūros sąrašo šiems mokslo metams dar neturinti, kadangi, dirbant su naujais mokiniais, pirmiausia reikia išsiaiškinti jų pomėgius, interesų sritis – tik taip, anot N. Toleikytės, galima atrasti raktą į skaitymo pasaulį.

„Savo pamokų metu leidžiu vaikams ir patiems rinktis knygas, burtis į grupeles bei sutartinai skaityti vieną knygą, kurią vėliau galima analizuoti, pristatyti ir tokiu būdu supažindinti su perskaitytu kūriniu kitus klasės draugus. Labai svarbu sudaryti galimybę mokiniams kalbėtis apie tas knygas, kurias jie skaito savo noru, – pasakoja mokytoja. – Pastebiu, kad dabartiniai mano devintokai labai susidomėję George`o Orwello „Gyvulių ūkiu“, jiems įdomus Oscaro Wilde`o „Doriano Grėjaus portretas“ – šie klasika jau tapę kūriniai puikiai leidžia ieškoti sąsajų su šiandienos realijomis, tad vietos mokinių skaitomų knygų programoje atranda tikrai ne tik šių dienų autoriai ir kūriniai.“

Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.

Šaltinis
Temos
Projektas „Nauji būdai mokytis ir išmokti“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)