Po šio daugiabučio modernizacijos, jo energinio efektyvumo klasė iš E pakilo į B. Šiluminės energijos sutaupoma nuo beveik 300 kWh iki 100 kWh – dviem trečdaliais. Pasak projekto administratorės, gyventojai renovacijos metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo, pasirinko šildytis dujomis, taip pat po projekto įgyvendinimo gali reguliuoti šilumos poreikį.
Vis dėlto šio daugiabučio atnaujinimas, kaip pasakoja pašnekovė, buvo savotiškas iššūkis rangovui. Teko pasirūpinti nestandartiniu fasadu, į darbus įsijungė ir miesto architektas.
„Birštonas, kaip kurortinis miestelis, rūpinasi savo išvaizda. Šis daugiabutis buvo renovuotas pirmasis kvartale, projektą prižiūrėjo miesto architektas, kad namo išvaizda atitiktų vieningą išplanavimą, todėl kiti daugiabučiai bus tvarkomi pagal šį pavyzdį. Ir rangovui tai buvo iššūkis, kadangi fasadas buvo nestandartinis, reikėjo derinti skirtingas medžiagas, sprendimus, sujungti plyteles su plokštėmis, taip pat šlaitinis čerpinis stogas turi savų ypatumų, bet rangovas susitvarkė“, – pasakoja V. Savukynienė.
Problemų kėlė paukščiai
Kadangi stogas buvo šlaitinis, jo viduje yra palėpės, daugybė ertmių, kuriose mėgsta apsigyventi paukščiai. Pasak pašnekovės, tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusi gyventojų apsisprendimą, o pritaikyti sprendimai pakeitė žmonių gyvenimą.
„Paukščiai gražūs, bet labai taršūs ir jų išmatos labai kenksmingos. Todėl stogas ir visos ertmės buvo užsandarintos, viskas išvalyta, gyventojai palėpes susitvarkė, kai kurie prasiplėtė savo naudingą plotą, sąlygos gyvenimui pagerėjo. Aplinkiniai gyventojai dabar mato ir gali palyginti, džiugu, jog kito, netoli esančio namo renovacija įpusėjusi, eilė dar norinčių. Birštone tų paukščių daugybė, problema didžiulė, todėl svarbu ieškoti atitinkamų sprendimų, su kuriais susiduria ne visų daugiabučių gyventojai“, – sako V. Savukynienė.
Mato gerus pavyzdžius, apsisprendžia
Pasak pašnekovės, renovacijos metu atsinaujinančių energijos šaltinių nebuvo įdiegta. Tačiau šio daugiabučio, kaip ir kitų renovuotų daugiabučių, aplinką Birštono savivaldybė įsipareigojusi sutvarkyti, tad šis namas įrašytas į prioritetinę eilę. Miestelyje tvarkomi šaligatviai, kiemai, praėjimai, kad gyventojams būtų ne tik gražiau, bet ir patogiau, gerinamos gyvenimo sąlygos. Kaip pasakoja V. Savukynienė, Birštone modernizuota apie 60 proc. daugiabučių, todėl pastaraisiais metais gyventojų įtikinėti nebereikia.
„Su renovacijos projektais pradėjau dirbti nuo 2015 m. pabaigos. Tuo laiku jau buvo kažkiek renovuotų daugiabučių, bet buvo daug nežinomųjų. Miestelis nėra didelis, žmonės tarpusavyje kalbasi, mato kitus pavyzdžius, gali palyginti. Dabar jau nebereikia gyventojų įtikinėti, realūs pavyzdžiai kalba už save, į mus kreipiasi tik dėl papildomos informacijos, gyventojai, kaimynai tarpusavyje pasikalba ir apsisprendžia“, – teigia V. Savukynienė.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, jeigu gyventojai juos rinkosi, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.