Naujausia statistika teigia, kad kasmet yra išmetama 30 proc. viso užauginto ir pagaminto maisto, o tai sudaro 2,5 milijardo tonų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šio kiekio pakaktų pamaitinti net 2 milijardus žmonių. Žinant, kiek pasaulyje yra skurstančių šalių, šie skaičiai šokiruoja. Tačiau neracionalus vartojimas nėra vienintelė problema.
Išmesdami maistą, veltui iššvaistome ir brangius resursus
Iššvaistomam maistui užauginti, pagaminti, sandėliuoti, transportuoti, supakuoti ir parduoti reikalingi ne tik dideli žmogiškieji resursai, bet ir gamtiniai ištekliai, tokie kaip oras, vanduo, energija, dirvožemis, naudingosios iškasenos. Tam tikruose regionuose dalis šių išteklių itin riboti arba labai sunkiai prieinami. Išmesdami maistą, mes patys išeikvojame tai, ką būtų buvę galima panaudoti kur kas racionaliau.
Jei į šį procesą pažvelgtume dar plačiau, problemas pamatytume ne tik maisto auginimo ir gaminimo etape, bet taip pat ir jam patekus į sąvartynus. Pasak mokslininkų, toks kiekis išmesto ir pūvančio maisto išskiria apie tris milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios daro didelę įtaką klimato kaitai.
Kai turite per daug ar išvykstate į kelionę, maistą atiduokite per „Olio“
Nepaisant problemos masto šioje srityje, jau galime matyti ir pozityvius pokyčius. Iniciatyvūs žmonės bei verslai po truputi patys keičia savo įpročius, o kartu ieško naujų, patrauklių būdų kaip padėti ir kitiems spręsti maisto švaistymo problemą. Vienas iš tokių, įkvepiančių pavyzdžių – „Olio“ programėlė, kuria naudojasi jau daugiau nei 7 milijonai žmonių visame pasaulyje, o kartu jos gerbėjų skaičius auga ir Lietuvoje. Ši platforma, kaip ir dauguma kitų sėkmingų iniciatyvų, buvo sukurta paprasto žmogaus, kuris susidūrė su problema ir rado milijonams žmonių tinkantį jos sprendimo būdą.
Nenorėdama išmesti nebereikalingų, bet vis dar gerų maisto produktų, „Olio“ įkūrėja nusprendė užeiti ir juos pasiūlyti kaimynams. Suprasdama, kad šis žingsnis teisingas, bet taip pat ir pernelyg sudėtingas, pažįstamus kaimynus moteris pakvietė prisijungti prie pokalbių programėlėje sukurtos privačios grupės. Joje pasiūliusi pačią maisto dalijimosi idėją ir sulaukusi didelio aktyvumo, moteris pasiryžo kurti platformą, prie kurios galėtų prisijungti visi norintys dalintis.
Pasak „Olio“ ambasadorės Lietuvoje Monikos Jovarauskaitės, dažniausiai per šią platformą žmonės dalinasi greitai gendančiais produktais arba tais, kurių turi per daug. Tai ypač aktualu vasarą, kai vaisių bei daržovių užsiauginame soduose.
„Kartais močiutės prikrauna neįtikėtiną kiekį daržovių, kurių patys nesuvartosime, o išmesti gaila. Ši programėlė taip pat puikus sprendimas, kai netyčia nusiperki ne tą produktą arba kai prieš išvykdamas į kelionę nori ištuštinti šaldytuvą“, – sako M. Jovarauskaitė.
Restoranuose paruoštus patiekalus per „TooGoodToGo“ galima įsigyti už savikainą
Veltui išmetamo maisto problema ne mažiau aktuali ir maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Nepaisant to, kad daugumos tokių įstaigų savininkai turi įvairių metodų, kurie leidžia apskaičiuoti tikėtiną lankytojų srautą, nesuvartojamo maisto kiekis vis tiek išlieka didelis.
Šioje srityje originalų bei visoms pusėms naudingą sprendimą pasiūlė barus, kavines, restoranus ir net tam tikras maisto produktų parduotuves vienijanti platforma „TooGoodToGo“.
Prisijungę prie šios platformos, maitinimo įstaigų savininkai savo patiekalus arba produktus, kurių, tikėtina, nerealizuos, gali padovanoti arba parduoti už gerokai mažesnę kainą. Šioje situacijoje laimi ir pirkėjas – jam nereikia pačiam gaminti maisto, jis gali mėgstamus patiekalus įsigyti žymiai pigiau ir tokiu būdu prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo savo regione.
Pakeitę požiūrį, kokybiškų maisto produktų galite įsigyti pigiau ir parduotuvėse
Nuolaidų strategiją paruoštiems patiekalams ar besibaigiančio galiojimo produktams taiko ir Lietuvoje veikiantys didieji prekybos tinklai. Tačiau tokias prekes dažniausiai pastebi ir įsigyja tik mažesnes pajamas turintys pirkėjai. Mūsų visuomenėje gerokai sumažinta produkto kaina, jei ji nėra susijusi su vykdoma akcija, vis dar asocijuojasi su prasta kokybe ir galima rizika ją vartojant. Šis stereotipas likęs nuo senų laikų, kai tokiu būdu buvo bandoma atsikratyti to, kas nereikalinga tau, bet ir nebetinkama kitam.
Šiandien didieji prekybos tinklai saugo savo reputaciją ir, konkuruodami tarpusavyje, pirkėjams stengiasi pasiūlyti tik tai, kas geriausia. Kaip ir minėtos maisto dalijimosi platformos, taip ir prekybos tinklai, neišmesdami, o parduodami kokybiškus produktus už savikainą, suteikia pirkėjui alternatyvą ir prisideda prie maisto švaistymo mažinimo.
Ši iniciatyva turbūt labiausiai pastebima vartotojų, tačiau ne vienintelė, kurią vykdo prekybos tinklai siekdami sumažinti išmetamo maisto kiekį. Sprendžiant šią problemą, daug dėmesio skiriama vartotojų edukavimui, jų įpročių analizei, o taip pat ir užsakomų produktų tiekimo bei sandėliavimo procesų efektyvumo didinimui. Visi šie procesai padeda tiksliau suformuoti pirkėjų poreikius atitinkantį asortimentą, tokiu būdu sumažinant atliekų skaičių.
Taigi prekybos centrai aktyviai prisideda prie aplinkosauginių problemų sprendimo, maisto atliekų prevencijos ir pan. Jie stengiasi informuoti ir šviesti pirkėją.
Sumažinti išmetamo maisto kiekį galime ir šiek tiek pakeitę savo įpročius
Net jeigu ir tam tikros iniciatyvos vis dar nėra prieinamos Lietuvoje, prisidėti prie išmetamo maisto kiekio mažinimo gali kiekvienas iš mūsų.
„Stenkitės į parduotuvę neiti alkani – taip išvengsite impulsyvių, nereikalingų pirkinių. Visus apsipirkimus planuokite iš anksto ir ilgesniam laikui.
Apgalvokite kiekvienos dienos patiekalus, pasižiūrėkite kokius produktus turite namuose, o kitus įtraukite į sąrašą ir parduotuvėje pirkite tik tai, ką pasižymėjote jame. Jei kažkokio produkto pritrūkote, pasitelkite išradingumą ir panaudokite jo vietoje turimą kitą“, – pataria M. Jovarauskaitė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.