Kiekvienas svarbus
Kepama duona namus užpildydavo lyg ir tokiu pat, tačiau kiekvienus - vis kitokiu kvapu. Net ir pagal tą patį receptą užmaišyta, kildinta, kepta duona skirtingoms šeimininkėms iškepdavo (ir tebeiškepa) vis kitokia: juk ir šeimininkių būdas skirtingas, ir namų oras visur vis kitoks, o duona – jautri... Be to, anais laikais duonos receptas - lyg didžiausia giminės relikvija, buvo saugomas šeimoje, nenešiojamas vienos kepėjos kitai. Tad nors visos kepdavo duoną, bet visos – skirtingą. Kita vertus, kiekvienas šventinės duonos kepaliukas buvo apie tą patį – simbolizavo šeimos vienybę, dalijimosi, darnos, tarpusavio ryšio svarbą. Štai kodėl susėdus prie stalo niekada nebūdavo puolama valgyti: pirmiausia šeimos galva suraikydavo duoną į tiek riekelių, kiek yra sėdinčiųjų prie stalo. Kiekvienas gaudavo savąją – nesvarbu, kad kartais ir visiškai plonytę....
Kaip „užauginti“ raugą
Duona yra seniausias visų žmonių valgis. Raugintos duonos tradicijos taip pat labai senos, o kiekvienas tokios duonos „gimimo“ etapas yra svarbus ir simboliškas, primenantis žmogui svarbiausias gyvenimo tiesas: neskubėk, būk kantrus, mylėk.
Tikros duonos pradžia - raugas. Raugo pradžia – vanduo, miltai ir bakterijos, kurios padaro jį „gyvą“. Kepėjai apie jį tik šitaip ir kalbasi – lyg apie gyvą būtybę, kurią reikia auginti kaip kūdikį: maitinti, šildyti, prižiūrėti, rūpintis, išsaugoti... Ir ne kiekvienam pavyksta iš pirmo karto.
Rankų jausmas
Natūralaus raugo duona senovėje turėdavo net savo indą, kuriame ilsėdamasi bręsdavo, kildavo. Manyta, kad tas indas turėjo būti medinis, tik šiukštu, ne iš eglės. Ir minkydavo „gyvą“ duoną tik rankomis, turbūt, ne tik dėl to, kad nebuvo kitų galimybių. Raugintą duoną ir šiandien tik rankomis minko ją gerbiantys bei tradicijų svarbą suprantantys kepėjai namuose ir kepyklėlėse. Juk rankos geriausiai jaučia, kokio lipnumo tešla, kaip ji „jaučiasi“, ko jai trūksta. Nors labai nemoksliškas ir nešiuolaikiškas argumentas, bet rankų jausmas kepant duoną svarbus ir šiandien.
Autentiką sauganti kepyklėlė
Autentiškos, tikros duonos galima išsikepti ne tik namuose. Tokią kepa ir senąsias vertybes puoselėjančios kepyklėlės, kurios remiasi tradicinėmis receptūromis, augina natūralius raugus, itin rūpestingai atrenka sudėtines dalis ir pan. Juk ne tiek svarbu, kur duona kepama, svarbiausia, kiek rūpesčio ir rankų jausmo ji gauna.
Bene seniausia rauginta duona yra populiariai vadinama „Sourdough“ – iš miltų, druskos ir vandens paruoštą tešlą raugina tiesiog ore tvyrančios bakterijos. Ir itališką „Sourdough“, o taip pat ir tradicinę lietuvišką raugo duoną jau dešimt metų kepa ir kepyklėlė „MonAmi“ – bene vienintelė Lietuvoje turinti tokį platų natūralaus raugo duonų asortimentą.
Velykų pusryčiams – ir simbolinėms duonos dalyboms, ir kitų patiekalų „pastiprinimui“ ypač tiktų visiškai natūrali, vos iš kelių ingredientų - miltų, vandens, druskos ir skonį suteikiančių natūralių priedų - riešutų, džiovintų vaisių, iškepta „Artisan“ tipo duona. Jos kepimo procesą kepyklėlė išsaugojo visiškai autentišką – duona kepama ypač lėtai, neskubant, viską nuo-iki atliekant rankomis ir mažais kiekiais - kaip geriausių duonos kepimo tradicijų besilaikančiuose namuose.
Šventės – puiki proga surengti skirtingų duonos rūšių degustaciją. Velykų vaišių skonius praturtintų ruginė bemielė duona, kvietinė duona ir duona iš speltų miltų. Beje, kepyklėlėje kiekvieną dieną duoną galima pirkti riekelėmis – tik tiek, kiek jums reikia.
Rinkitės tikrą duoną
„MonAmi“ kepa apie 20 skirtingų aukščiausios kokybės duonos rūšių ir visoms joms naudojami tik aukščiausios rūšies miltai. Malūnininkai juos specialiai atrenka „MonAmi“ kepiniams, o dalis rugių grūdų net ir malami atskirai specialiomis akmeninėmis girnomis - iš jų gauti miltai yra itin vertingi.
Duonai kepti naudojami dar ir speltų miltai, kuriuose randami beveik visi vitaminai ir maistingosios medžiagos, reikalingos subalansuotai ir pilnavertei mitybai. Šie nėra sijojami, tik malami, todėl ant grūdo lieka luobelė, taigi ir gemalai, sėlenos bei kitos naudingos medžiagos. Iš tokių grūdų iškepta duona yra maistinga ir išsaugo natūralų grūdo skonį.
Autentiški yra ir duonoms kepti naudojami raugai – „MonAmi“ kepėjos „augina” trijų rūšių raugus. Natūraliai brandinto raugo duonoje yra mažai riebalų, bet daug ląstelienos, ji yra soti, minkšta ir kvapni. Be to, rauginti kepiniai yra ne tik lengviau virškinami, jie ilgiau išlieka švieži, nesužiedėja. Pagarbą duonai ir kitų kepinių tradicijoms liudija ir tai, jog „MonAmi“ yra pirmoji kepykla Lietuvoje į kepinių tešlą mušanti tik ne narvuose laikomų vištų kiaušinius, o sviesto per mėnesį sunaudojanti net 5000 kg, nes ištikimai laikosi geriausių kepinių tradicijų ir sviesto nekeičia margarinu.
Pati šviežiausia
„MonAmi“ kepyklėlė kepa kiekvieną naktį, tad kiekvienas rytas pasitinkamas šviežutėle duona. Kliento išsirinkta duona pakuojama tik į popierinę pakuotę, kuri yra saugi, ekologiška ir netgi ilgiau laikoma duona joje nepelyja.
Duona, nors ir kasdieninė, bet per šventes ji įgauna simbolinę reikšmę. Todėl linkime Jums su meile keptos, dėmesiu nuglostytos tikros duonos Velykoms!
Užsakymo nr.: PT_86731331