Mėgstantiems tikslumą – maršrutas trunka apie 640 kilometrų, todėl jame numatyta galimybė pasistiprinti ir pernakvoti. Optimaliai šį maršrutą automobiliu patogiausia įveikti per dvi dienas.
Duobelės, Jelgavos ir Tėrvetės paslaptys
Duobės (Incėnų) piliakalnis mena tipišką mūsų eros pirmojo tūkstantmečio čia gyvenusių žiemgalių gyvenvietę. Ši pasižymi svarbiais archeologiniais radiniais. Tikėtina, kad kalnas yra supiltas dirbtinai – tai sufleruoja lygus aplinkinis reljefas.
Netoli Duobės – ir Duobelė, kur dešiniajame Beržės upės krante aplankome XIV a. Livonijos ordino mūro pilies griuvėsius. Šiame Latvijos mieste rasime senųjų amatų centrą, kuriame galima pasimokyti austi, megzti, nerti vąšeliu, velti vilną, gaminti žaislus, siuvinėti, verpti ir sukti siūlus, skaptuoti šaukštus, gaminti indus iš molio.
Žiemgalių rate verta aplankyti G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejų, įkurtą 1818 m. Čia gausi nuolatinė ekspozicija, pasakojanti apie Jelgavos ir Žiemgalos istoriją. Galima apžiūrėti muziejuje rasite įdomios informacijos apie garsų menininką Gedertą Eliasą, Jelgavos ir patį muziejaus pastatą. Ekspozicijose galima pamatyti archeologinius akmens amžiaus radinius iš senųjų Žiemgalos gyvenviečių, kapaviečių ir piliakalnių.
Nuo čia Žiemgalių ratas mus veda į Tėrvetę – unikalią vietą, kurioje galima užsibūti ilgam, ypač jei važiuojame visa šeima. Čia be turistų pamėgto pasakų miško ir apžvalgos rato galima rasti medinę žiemgalių pilį. Žinoma, ji pastatyta jau šiais laikais, tačiau tai padarė tikri senosios istorijos mėgėjai ir rekonstruktoriai – verta apžiūrėti.
Medinė žiemgalių pilis yra ties Tėrvetės piliakalniu, tik kitoje kelio pusėje. Pilyje gausu senovinių pramogų, turtinga senovinių papuošalų ir buities reikmenų ekspozicija. Ant piliakalnio verta užkopti ir pajusti, kodėl mūsų protėviai mūsų protėviai gyvenimui pasirinko būtent šią vietą.
Didžiąja upe – prieš srovę
Spalvingais miškais važiuojame vietovėmis, kone anksčiausiai apgyvendintomis žiemgalių. Bet kokiu atveju, apsilankymas Silakalnyje bus tikras nuotykis, nes kalnas yra miške, apaugęs spygliuočiais medžiais ir krūmais, o iš pietinės ir vakarinės pusės supa raistas.
Nepamirškite Mežuotnės piliakalnių, kairiajame Lielupės krante. Tai savotiška Latvijos Kernavė – vienas iš didžiausių žiemgalių piliakalnių, pagrindinė Upmalės žemės pilies vieta. Šalia piliakalnio yra fotogeniški bažnyčios griuvėsiai. Beje, per pėsčiųjų tiltą galite lengvai kirsti Lielupę ir pasiekti Mežuotnės dvaro pastatus.
Bauskėje užsukite į pilį, įsikūrusią tarp Mūšos ir Nemunėlio upių. Čia ir gimsta Lielupė, lietuviškai – didžioji upė. Bauskės pilies ansamblis susideda iš dviejų dalių. Senoji dalis – Livonijos ordino pilis, pastatyta XV a. viduryje. Naujoji dalis – Kuržemės hercogų Ketlerių rezidencija, pastatyta XVI a. pabaigoje.
Atsargiai, smegduobės!
Mes jau Lietuvoje. Biržuose ir Pasvalyje gausu įdomių turistinių vietų, susijusių su tik čia būdingu gamtiniu reiškiniu – karstinėmis įgriuvomis. Biržuose – Kirkilų ežerėliai ir Karvės ola. Pasvalyje – smegduobių parkas.
Pasvalyje taip pat laukia puikus krašto muziejus su geologijos ir archeologijos ekspozicijomis. Kitoje Lėvens upės pusėje, praėję Žalsvąjį šaltinį, galite aplankyti privačią įdomių riedulių kolekciją. Tai dubenuotieji akmenys. Šalia akmenų taip pat gausu girnapusių iš sunykusių krašto malūnų.
Pakruojyje rasime žemaitukų – žirgų, kuriuos mūsų protėviai ypatingai vertino. Ši veislė yra savita Lietuvos nacionalinės tapatybės išraiška. Žirgai labai ištvermingi ir narsūs. Pakruojyje galima ne tik juos pamatyti, bet ir pajodinėti.
Dar keli kilometrai žvyrkeliu – ir mes atsiduriame Jauniūnuose, kur, pagal vieną populiariausių versijų, galėjo vykti garsusis Saulės mūšis, iki šiol simbolizuojantis baltų vienybę ir kryžiuočių ordino pragaištį. Anot metraščių, mūšis vyko 1236 m. rugsėjo 22 d. Dabar jau žinote, kodėl Baltų vienybės diena minima būtent per rudens lygiadienį.
Pasukame Šiaulių link ir aplankome visam pasauliui žinomą Kryžių kalną. Tik atminkite, kad archeologams tai yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis.
Saulės miesto atmintis
Keliaujantys žiemgalių ratu yra ypač laukiami Šiauliuose, kur verta aplankyti nemažai su šia tema susijusių objektų. Vienas jų – Šiaulių „Aušros“ muziejus ir turtinga archeologinė ekspozicija.
Saulės mieste taip pat verta aplankyti Saulės Laikrodžio aikštę, kur miestą iš aukštybių stebi skulptūra „Šaulys“, vietinių vadinama „Auksiniu berniuku“. Nuo šios vietos, Talkšos ežero pakrante, pasukame per Salduvės parką ir už pusantro kilometro netrukus prieiname Žuvininkų (Salduvės) piliakalnį. Čia taip pat kažkada stovėjusi medinė pilis, kuri buvo svarbi pirmųjų šiauliškių gyvenime. Dar Šiauliuose būtinai aplankome restauruotą Žaliūkių malūnininko sodybą-muziejų. Tai vienintelis Šiauliuose išlikęs lietuviškos tradicinės medinės architektūros statinys.
Šiame mieste randame pirmąjį Lietuvoje ir Latvijoje interaktyvų baltų kultūros pažinimo centrą „Baltų kelias“, kuris ir skatina keliauti žiemgalių ratu bei kitais maršrutais. Centras kurtas remiantis unikalaus dizaino principais. Čia rasime keturis interaktyvius ir įvairaus amžiaus lankytojus įtraukiančius žaidimus. Šiame centre ne tik daug vertingos informacijos apie senovės baltų gyvenimą, kitų įdomių veiklų, bet ir galimybė įsigyti puikių baltiškų aksesuarų, žaislų ar dovanų.
Kur nakvoja saulė?
Svarbus žiemgalių žiedo akcentas – Ventos pakrantė. Netrukus už Kuršėnų, prie pat kelio, pamatome vaizdingame Ventos upės slėnyje įsikūrusi Rekčių piliakalnį. Sakoma, kad čia yra vienas piliakalnių, kur prasmego bažnyčia, o dabar po žeme girdisi varpų aidai.
Papilėje įkurtas Simono Daukanto memorialinis muziejus. S. Daukantas yra lietuvių tautos atgimimo šauklys, pirmosios istorijos lietuvių kalba kūrėjas ir daugelio kitų reikšmingų darbų autorius. Paminklas šiam žmogui stovi miestelio centre ir žiūri į kitą Ventos upės pusę, kur piliakalnyje ilsisi istorijos tėvo palaikai.
Kapinių piliakalnis perauga į Jurakalnio geologinį-pažintinį taką. Šalia geologinių žinių suprantame, kokia ši vieta buvo svarbi mūsų protėviams – ideali vieta gyventi, prekiauti, gintis nuo priešų. Beje, archeologai Žiemgalos ribas brėžia būtent ties Ventos upe.
Dar už keliolikos kilometrų palei Ventą – Gyvoliai ir Santeklių miško šventosios pušys. Žinoma, tai jau ne tos pačios pušys, bet gal ta pati saulės nakvynės vieta bei sostas? Bent jau žiemgaliams taip galėjo atrodyti. Nenuostabu, kad ši vieta šventa išliko ir krikščionybėje.
Kamanų mokomasis-pažintinis takas yra gamtiniame rezervate, todėl čia eiti galima tik kartu su gidu. Patikėkite, rudens vakarą pelkė yra kone pati gražiausia. Belieka priminti, kad visos čia pamatytos spanguolės ar kitos gamtos gėrybės yra ne mums, o šio žmogaus beveik neliečiamo rezervato pasauliui. Mums – gamtos grožis ir paukščių garsai.
Nepamirškite, kad tai tik pagrindiniai maršruto lankytini objektai, o be žiemgališko paveldo šiame kelyje galima rasti galybę kitų įdomių turistinių dalykų.
Užsakymo nr.: PT_88462929