R. Bučinskytė – „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuojamo projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė. Šio projekto tikslas – trinti tam tiktas tebevyraujančias stigmas apie negalią, parodyti, kad apribotos galimybės netrukdo pasiekti stulbinančių rezultatų.
Sportininkė įsitikinusi – šis projektas – nepaprastai svarbus ir prasmingas, o galimybė prie jo prisijungti jai išties svarbi. Tad, kokius klausimus dažniausiai moksleiviai užduoda garsiai paralimpietei? Kokių moksleivių dovanų ji parsineša namo bei kokią prasmę ji pati įžvelgia šiame projekte? Apie tai ir sutiko papasakoti „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė.
Socialinė veikla artima buvo visada
Šaulės R. Bučinskytės iškovotų laimėjimų sąrašas tikrai nėra trumpas. Ir nors profesionaliu sportu ji užsiima tik 10 metų, šiandien moteris gali didžiuotis jau iškovota vieta į 2024 metų Paryžiaus paralimpines žaidynes.
„Mokykloje pirmūnė tikrai nebuvau. Uoliai mokiausi tik tas disciplinas, kurios man patiko. Tad ir koncentravausi į anglų kalbą, geografiją, chemiją, biologiją“, – pasakoja ji.
Pašnekovė sako, kad ji pati vadovaujasi tuo, kad gyvenime niekada niekas nevyksta be priežasties. Būdama 15 metų ji pateko į motociklo avariją. Nuo tada nevaikšto.
„Ir pats šaudymo sportas neatsirado jaunystėje. Juo užsiimti pradėjau būdama 40 metų amžiaus. Iki tol dirbau Maltos ordine, buvau atsakinga už tam tikrus projektus, neįgaliųjų stovyklas. Ši veikla man labai patiko, buvo artima. O per vieną neįgaliųjų šventę sugalvojau išmėginti sėkmę pramogoje, kurioje reikėjo šaudyti į taikinį. Tuo metu vienas iš klubo narių mane pastebėjo ir pasiūlė šiam sportui skirti daugiau laiko bei jėgų“, – teigia R. Bučinskytė.
Natūralu, kad pradėjus intensyviai sportuoti jai teko pasirinkti – veikla Maltos ordine ar nauja aistra šaudymui. Ji ryžosi pabandyti kulkinį šaudymą, ir dėl šio savo gyvenimo sprendimo niekada nesigailėjo, tačiau ir dėmesys socialinei veiklai išliko.
Pradėti norėti vėl gyventi padėjo svetimi žmonės
Šaulė pasakoja, kad pradėjus sportuoti didėjo ir jos azartas. Pradžioje ji tiesiog nenorėjo būti paskutinė, tačiau greitai pradėjo siekti tapti viena geriausių.
„Net ir sportuodama profesionaliai „nepamečiau“ savęs. Noriai dalyvaudavau ir dabar dalyvauju įvairiuose socialiniuose projektuose. Juk pati patyriau traumą, ketverius metus sėdėjau namuose ir galvojau, kad gyvenimas baigėsi. Sakiau, kad niekada nesėdėsiu vežimėlyje. Tačiau pradėti norėti gyventi bei kažko siekti man padėjo praktiškai nepažįstami žmonės. Esu jiems dėkinga ir tuo pačiu pati noriu daryti gerus darbus. Žinau, kad reikiamu metu sutiktas žmogus iš duobės gali ištraukti gilioje depresijoje esantį asmenį“, – įsitikinusi pašnekovė.
Sportininkė nė neabejoja, kad projektas „Negalią keičia supergalia“ jai ir suteikia galimybę pasakyti jauniems žmonėms, kad svarbu gyvenime koncentruotis į tai, ką tu gali, o ne į tai, ko negali. Ir ta patirtis, sudėtingi Raimedos išgyvenimai iš to laiko, kuomet ji buvo susitelkusi į tai, ko negali, ir nematė to, ką gali, jai tik padeda bendraujant su moksleiviais bei juos motyvuojant.
Mato prasmę kiekviename susitikime su moksleiviais
R. Bučinskytė sako, kad netgi iš nepažįstamo žmogaus išgirstas žodis, jei jis motyvuoja, gali pakeisti gyvenimą. Tad ir tokie projektai, kaip „Negalią keičia supergalia“ – itin reikalingi.
„Šiais laikais žmonės patiria labai daug streso – ne tik darbe, bet ir šeimoje. Tada gali pasirodyti, kad tokia situacija – tiesiog nepakeliama. O neretai užtenka tik pasiklausyti kito žmogaus istorijos, pasikalbėti,.. Tokiu būdu žmogus lyg „permeta“ savo dėmesį nuo paties problemų. Svetimo žmogaus istorija gali motyvuoti, padėti suprasti, kas yra gyvenime svarbu“, – teigia pašnekovė.
Su „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuojamu projektu „Negalią keičia supergalia“ važinėdama po šalies mokyklas, daugkartinė Lietuvos kulkinio šaudymo čempionė susitinka su galybe jaunų žmonių. Anot jos, labiausiai jai patinka pokalbiai ir diskusijos su pradinukais. Tokio amžiaus vaikai klausia būtent to, kas jiems išties įdomu.
„Pradinių klasių moksleiviai dažniausiai būna labai smalsūs ir nuoširdūs. Nors aš pati jiems daugiau noriu papasakoti apie profesionalų sportą, jiems rūpi visai kiti dalykai – ar duše maudausi su neįgaliojo vežimėliu? Kaip aš plaunu namuose grindis? Kaip apsiaunu batus?“, – juokdamasi pasakoja sportininkė.
Šaulė įsitikinusi – kai bendrauji su moksleiviais nuoširdžiai ir atvirai, jų pasąmonėje susiformuoja teisingas požiūris į neįgaliuosius ir jie juos ima priimti visiškai natūraliai.
Moksleiviai dovanoja dovanas ir kviečiasi į draugus socialiniuose tinkluose
Profesionali sportininkė teigia, kad susitikimų su mokiniais metu visada akcentuoja, kad pats faktas, jog ji sėdi neįgaliojo vežimėlyje jos niekaip nekeičia. Ji gali siekti užsibrėžtų savo tikslų, užsiimti namų ruoša, rūpintis mylima dukra.
„Neįgalumas nekeičia poreikio mylėti, turėti draugų, gyventi. Kalbėdama apie tai su moksleiviais matau, kaip keičiasi ir jų pačių suvokimas. Tikiu, kad ateityje sutikę neįgalų žmogų jie į jį žvelgs natūraliai“, – teigia pašnekovė.
Šaulė nurodo, kad susitikimų metu susiduria ir su neįgaliais vaikais, kurie sėdi vežimėliuose.
„Būna juokinga, nes kažkodėl kitiems vaikams visada atrodo, kad jei susitinka du žmonės, kurie sėdi vežimėliuose, jie būtinai bus pažįstami ir draugaus. Jiems atrodo, kad mes visi esame vienas didelis būrys, kurie vieni kitus pažįsta“, – sako R. Bučinskytė.
Projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė džiaugiasi, kad moksleiviai ir jai pačiai susitikimų metu parodo daug išskirtinio dėmesio. Jie taip pat nori pasidalinti savo istorijomis, papasakoti apie savo išgyvenimus. Taip pat šaulė yra gavusi net dovanų – vieno paskutiniųjų vizitų mokykloje metu viena mergaitė nusiėmė nuo savo rankos apyrankę ir įteikė ją sportininkei. Taip pat vaikai šaulę dažnai pradžiugina piešiniais.
„Vaikai nori nusifotografuoti, po susitikimų dažnai sulaukiu kvietimų draugauti socialiniuose tinkluose. Tokia jaunų žmonių reakcija įrodo, kad pasiekiame užsibrėžtą tikslą. Juk šiame projekte norime parodyti, kad neįgalūs žmonės nėra kitokie. Ir visai nesvarbu, kokia yra žmogaus negalia, jis turi tokius pačius jausmus ir norus. Tai – pirminė mano siunčiama žinutė moksleiviams“, – pabrėžia R. Bučinskytė.
Pašnekovė sako, kad susitikimuose visada akcentuoja, kad visi žmonės išgyvena blogų dienų, visi susiduria su sunkumais. Ir nors problemų turi visi, nereikia bijoti ieškoti pagalbos, viską galima išspręsti bei susikurti naujų gyvenimo tikslų.
Mokyklas, norinčias susipažinti su „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuoto projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadoriais kviečiame susisiekti el. paštu: info@parateam.lt. Projekto pamokos yra nemokamos.