Lotynišką posakį „ex oriente lux“ arba „iš rytų šviesa“ šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominių, tiek diplomatinių, tiek ir kultūrinių ryšių su Azija stiprinimui. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)
Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)

„Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien atrodo net nekeltinas. Ir vis dėlto, kalbantis su kolegomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, ir matant, kokį dėmesį ir investicijas jos skiria tiltams į Aziją tiesti, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje atsitiktiniais viešais pareiškimais ir tėra apsiribojama. Tačiau tokia padėtis keičiasi. Pamažu, bet keičiasi“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto vadovas dr. Vytis Silius.

Ragina nesustoti ties Europa

Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)
Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)


Tuometinio VU Orientalistikos centro vairą V. Silius perėmė 2016 m. Pašnekovas sako kartu su kolegomis siekiąs, kad Lietuvoje kalbant apie Aziją ją dažnai lydintis žodis „egzotika“ išnyktų iš vartosenos. Anot jo, pasaulio dalis, kurią dauguma tarptautinių mokslo, politikos, ekonomikos ekspertų vadina didžiausia šio amžiaus galia ir potencialu, mūsuose vis dar gana menkai pažįstama. Tokią padėtį ir užsibrėžusi taisyti Azijos kultūras tyrinėjanti bei šios srities specialistus ruošianti instituto komanda.

„Kai Lietuvoje kalbama apie tarptautinę veiklą, rinkas ar studijas, dažnai omenyje turima Europa. Tačiau mūsų požiūriu, Europos šalys Lietuvai veikiau jau kambariokės, nei kaimynės. Kalbėdami apie tarptautinius ryšius, norėdami žvalgytis plačiau, privalome žvelgti už Europos ribų. Ir čia labai svarbu, kad auganti sprendimų priėmėjų karta – artimiausios ateities mokslininkai, verslininkai, diplomatai, valstybės tarnautojai, – ne tik bendrais bruožais žinotų Aziją, jos tautas ir kultūras. Būtina užmegzti emocinį ryšį, išmanyti ir jaukiai jaustis Azijos šalyse, pažinoti žmones ir turėti asmeninių ryšių“, – pabrėžia pašnekovas.

Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)
Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)

Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių studijas institute pasirinkę studentai keliauja ir daug laiko praleidžia tiriamose šalyse. Kaip teigia V. Silius, bent jau pusmečiui išvažiuoja absoliuti dauguma instituto studentų.

„Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tarptautinis bendradarbiavimas išsiskiria viso VU mastu. Maždaug 8 iš 10 studentų dalinėms studijoms išvyksta į daugiausiai į Azijos, taip pat Europos šalis. Mūsų pirmakursiams kartais juokaudamas sakau, kad studijuojant institute reikia gerokai pasistengti, norint niekur nevažiuoti. Itin daug stipendijų skiriama studijoms Kinijoje, vis daugiau galimybių išvykti ir į Pietų Azijos valstybes. Be abejo, studentai ten vyksta mokytis, tačiau visuomet raginame juos neužsidaryti vien auditorijose, pakeliauti ir patyrinėti šalį, jos gyventojus, kad supratimas ir žinios būtų kuo geresnės, autentiškos, ne vadovėlinės“, - pasakoja instituto vadovas.

Traukia ir smalsumas, ir perspektyvos

Kaip pastebi V. Silius, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto programas pasirinkusiems jaunuoliams būdingi bendri bruožai – ne tik pomėgis keliauti, smalsumas, bet ir atvirumas, polinkis ieškoti kažko naujo, neįprasto.

Pavyzdžiui, japonologijos studijos dažnai patraukia gana stiprų ryšį su Tekančios saulės šalies kultūra turinčius jaunuolius. Instituto vadovas pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo dideles investicijas kultūros sklaidai skyrusi Japonija šiandien užsiauginusi jau ne vieną kartą gerbėjų, besižavinčių šios šalies istorija, menu, kovos menais, populiariąja kultūra, ypač animaciniais filmais. Todėl didelė dalis būsimųjų japonologų studijuoti ateina labai motyvuoti, kartais – turėdami ir kalbos pagrindus.

Kinijos ir Artimųjų Rytų studijų programos neretai pritraukia dėl kiek labiau pragmatinių sumetimų: būsimieji sinologai dažnai pabrėžia augančią Kinijos ekonominę galią, mąsto apie tarptautinės karjeros galimybes. Artimųjų Rytų šalys daugeliu atvejų studentus taip pat domina dėl ekonominių ryšių, verslo galimybių. Tiesa, V. Silius pabrėžia, kad tai – politiniu ir diplomatiniu požiūriu gana sudėtingas regionas. Kita vertus, jis artimesnis Europai geografiškai ir kultūriškai, be to, tokios šalys kaip Turkija Lietuvai gana gerai pažįstamos, kas irgi gali turėti įtakos renkantis šią studijų kryptį.

Pietų Azijos regiono kultūrų ir visuomenių studijos tradiciškai domindavo į dvasinius ieškojimus linkusius leistis žmones. Asmenybės raida, būties prasmė, tūkstantmetė filosofija ir kultūra – šie dalykai neretai sutraukdavo jaunuolius studijuoti Indijos ir aplinkinių kraštų kalbas ir kultūras. Tačiau tai keičiasi: Pietų Azijos regionas tampa vis įdomesnis ir dėl sparčiai augančios ekonomikos, mokslo ir technologijų pasiekimų.

„Kaip tik kalbėjausi su Pietų Azijos studijų programos antrakursiais, kurie ateinančiais mokslo metais planuoja tiriamąją kelionę į Indiją. Nekantraudamas laukiu, kokią tyrimų kryptį jie apsibrėš – dalį kolegų domina senoji Indijos kultūra, kiti nori susitelkti į modernių šalies aspektų tyrinėjimus. Bet kuriuo atveju, mūsų studentai labai aktyvūs, domisi galimybėmis studijuojamas kultūras pažinti iš kuo arčiau, o mes nuolat ieškome galimybių tam sudaryti sąlygas“, – pasakoja instituto vadovas.

Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)
Vytis Silius (Edgaro Kurausko nuotr.)

Atsiveria visas pasaulis

Jų vis daugėja: paramą tolimuose kraštuose studijuoti ir jų tyrinėti vykstantiems studentams noriai skiria pačios Azijos valstybės. Vis dėlto, V. Silius įsitikinęs, kad gerokai aktyviau prie to turėtų prisidėti ir Lietuva – tiek viešasis, tiek privatus jos sektorius.

„Aktyviai tyrinėjame Aziją ir siunčiame su ja susipažinti mūsų studentus, tačiau daigiausiai tai vyksta pačių Azijos šalių lėšomis. Interesas suprantamas: tiltus į Europą tiesiantiems indams ar kinams paranku bendrauti su žmonėmis, kurie būtų pagyvenę jų kraštuose, turėtų su jais glaudžių ryšių. Tačiau šis interesas turėtų būti abipusis, ir Lietuva taip pat privalo investuoti tiek į Azijos kultūras tiriančius specialistus, tiek ir į siekius pritraukti žmones iš tų kraštų į Lietuvą. Labai svarbu, kad studentai iš Azijos atvyktų čia, užmegztų emocinį ryšį su mūsų šalimi, kad po kelerių metų, svarstant, su kuo vertėtų bendradarbiauti Europoje, jų mintyse pirmiausiai iškiltų Vilnius ar Kaunas, o ne tik Londonas ar Berlynas“, – teigia V. Silius.

Taigi šio VU instituto vykdomos Azijos ir transkultūrinės studijos gerokai reikšmingesnės ir atveria kur kas daugiau galimybių nei gali pasirodyti iš vis dar labai riboto dėmesio Azijos kraštams viešojoje Lietuvos erdvėje. Kartu su kolegomis moksleiviams pasakodamas apie karjeros perspektyvas įgijus išsilavinimą institute, V. Silius paprastai pabrėžia, kad jos atveria kelius daryti tai, kas labiausiai domina, tik gerokai platesnėje tarptautinėje erdvėje.

„Mūsų bakalauro studijos nenubrėžia vieno aiškaus karjeros kelio, mes net ir nekeliame sau tokio tikslo. Siekiame studentams suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, galimybę įsigilinti į regiono socialines, kultūrines, kalbines subtilybes, kas mūsų absolventams vėliau leidžia įsitraukti į pačias įvairiausias veiklas ir prie bendro ekspertų stalo atsinešti unikalią žiniją. Ji padeda pažvelgti į pasaulį peržengiant Europietišką mąstymą, sąvokas ir mokslą, suteikti gilų supratimą apie regionus, kurie plotu ar žmonių skaičiumi keleriopai pranoksta Europą“, – tikina VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius.

Anot jo, net ir Azija ne riba. Kinijai, Indijai ir kitoms Rytų valstybėms plečiant savo įtaką Afrikoje, Lotynų Amerikoje, studentams atsiveria galimybės įsitvirtinti bet kurioje pasaulio vietoje ir daryti dalykus, kurie arčiausiai širdies.

„Mūsų absolventai dirba ambasadose – nuoširdžiai didžiuojamės įspūdinga Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnės Biliūnaitės veikla. Daugelis įsidarbina stambiose pasaulinėse įmonėse, neretai ir patys kuria verslą Azijos šalyse. Didelę absolventų dalį patraukia kultūra, darbas su tarptautiniais kultūros ir meno projektais, renginiais. Be abejo, dalis pasirenka ir akademinius tyrinėjimus. Taigi veiklos laukas itin platus, o mūsų institutas jį išplečia, suteikdamas progą daryti tai, ką norite, ten, kur norite, aprėpiant gerokai platesnį mastą. Taigi mūsų studentams atsiveria visas pasaulis“, – šypsosi V. Silius.

Užsakymo nr.: PT_78265671

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)

„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...

Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (8)

Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...

Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...

Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai

Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...

Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertus jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su kariuomenės pareigūnais

Apie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su...

Verslas PliusMark Ellwood

Verslininko, aplankiusio visas šalis Žemėje – ir pabuvojusio kosmose, kelionių patarimai

Jimas Kitchenas išmano keliones . 57-erių metų verslininkas ir investuotojas tvirtina esąs...

Delfi PliusDailius Dargis

Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis

Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...

Šeimos atostogos jau ne už kalnų: išdavė, kur driekiasi idiliški paplūdimiai ir stebina vis dar puikios kainos

Kelionės su šeima neretai gali tapti rimtu iššūkiu: mažiesiems tikrai ne visuomet įdomu tai,...