„Kiekvienas lietuviškas verslas, kuris mato prasmę būti užsienio žiniasklaidoje, turi galimybę ten atsirasti. Norint atkreipti tarptautinių portalų dėmesį svarbu tinkamai apsibrėžti savo strategiją, tikslus bei išgryninti pagrindines problemines temas, kuriose jūsų verslas norėtų būti žinomas. Nuosekliai didinant ekspertiškumą keliose vertybiškai jums artimose temose ir santykis su žurnalistais netruks tapti partneriškas“, – sako G. Račaitytė.
Svarbiausia – pridėtinė vertė skaitytojams
Vystant santykį su pasauline žiniasklaida G. Račaitytė verslui pirmiausia pataria orientuotis ne į savo produkto ar paslaugos pristatymą, savigyrą ar reklamą, bet į konkrečią naudą skaitytojui.
„Retam žmogui pasaulyje įdomu skaityti apie tai, kokį gerą produktą verslas turi. Daug didesnę auditorijos dalį gali sudominti turinys apie tai, kokią problemą kompanija sprendžia, kaip gali edukuoti žmones aktualiomis to meto problemomis, o galiausiai – kaip padėti skaitytojų gyvenimą padaryti lengvesniu. Turinį reikėtų kurti atsižvelgiant į tai, kas galėtų suteikti pridėtinės vertės straipsniui“, – sako G. Račaitytė.
Anot jos, aktyviai investuojant į svarbios temos populiarinimą, auga ir skaitytojų sąmoningumas, ir verslo atstovų ekspertiškumas, kuris dažnu atveju ilgainiui virsta žiniasklaidos dėmesiu.
„Žurnalistams svarbu rasti temą giliai išmanančius, joje aktyviai dirbančius ekspertus, o ne produktą reklamuojančius kompanijos atstovus. Tokių žmonių įžvalgos ir vertinimai gerokai tikslesni ir pamatuoti, tad ženkliai prisideda prie geresnės straipsnio kokybės ir pridėtinės vertės kūrimo skaitytojui“, – teigia. G. Račaitytė.
Vienas būdų siekti gilaus ekspertiškumo yra atlikti tyrimus pasirinktoje srityje. Tokiu būdu temos aktualizavimas, įžvalgos ir išvados gali būti pagrįstos ir duomenimis paremtos, o ne nuomone „pritemptos“ prie verslo interesų.
„Pavyzdžiui, „Surfshark“ aktyviai dirba kibernetinio saugumo srityje. Todėl atliekame daug šio sektoriaus tyrimų – analizuojame pandemijos įtaką mūsų saugumui, vaikų atsparumą grėsmėms internete, programišių atakų mastą, tipą bei žalą. Lygiai taip pat kiti verslai gali rasti jiems artimas problemines sritis ir taip viešoje erdvėje stiprinti savo ekspertiškumą“, – pataria G. Račaitytė.
Sekite naujienas
Pasaulyje kasdien vyksta daug reikšmingų įvykių, kurie pritraukia žiniasklaidos dėmesį. „Surfshark“ ryšių su visuomene vadovė pastebi, kad jų kontekste gali būti sudėtinga visiškai pakeisti auditorijos dėmesio kryptį ir pradėti kalbėti verslui svarbiomis, bet šiandien žmonėms mažiau aktualiomis temomis. Todėl prasminga ieškoti būdų, kaip verslas gali prasmingai prisidėti prie viešoje erdvėje jau vykstančių diskusijų.
„Čia lygiai taip pat svarbu temoje atsirasti ne pritempiant ją prie verslo interesų, bet suteikiant kontekstinės informacijos, pristatant kitokią perspektyvą ar temos pjūvį. Štai, pavyzdžiui, „Surfshark“ pandemijos metu tyrė, kaip išaugo žmonių internete praleidžiamas laikas. Vykstant reikšmingiems politiniams rinkimams aiškinomės, kaip reklamos veikia politinių sprendimų priėmimą. Gavę duomenų, kad tam tikroje pasaulio šalyje per rinkimus buvo užblokuotas internetas, žiniasklaidai pristatome viso pasaulio interneto blokavimo žemėlapį ir taip suteikiame skaitytojui problemos kontekstą. Retas žmogus žino, kad internetą politinių įvykių kontekste per pastaruosius septynerius metus yra užblokavusi kas trečia pasaulio valstybė. Suteikiant vertingos informacijos ir ekspertinių įžvalgų atsirandame aktualių temų kontekste ir žiniasklaidos akiratyje“, – pasakoja G. Račaitytė.
Pašnekovė prideda, kad toks „temų medžiojimas“ padeda ne tik didinti ekspertiškumą, bet ir kurti ryšį su žurnalistais ir išsiaiškinti jų poreikius – kokios temos jiems įdomios, kokios informacijos ar duomenų trūksta. Tokiu būdu tarp verslo iš žiniasklaidos gimsta prasmingos partnerystės, kai verslas padeda gauti informacijos, kuriai pasiekti portalai neturi resursų ar laiko, ypač tuomet, kai reaguoti reikia itin greitai.
„Komunikuojant aktualiomis temomis, greitis – vienas svarbiausių aspektų. Todėl informaciją žurnalistams perduoti būtina dar ankstyvoje naujienos vystymosi stadijoje, iki kol žurnalistai patys imasi ieškoti daugiau kontekstinės informacijos, kuri padėtų geriau pristatyti problemą skaitytojui. Dėl šios priežasties naudinga iš anksto apsibrėžti verslui aktualias temas bei pagalvoti kokia jūsų turima informacija ar žinios galėtų suteikti daugiausiai naudos temą plėtojančiam žurnalistui”, – pataria G. Račaitytė.
Skirkite dėmesio lokalumui
Dažnu atveju norint žinutę paskleisti plačiai pasaulyje, net ir neturint galvoje jokių konkrečių rinkų, prasminga bent dalį turinio lokalizuoti.
„Kurdami pasaulinį „Surfshark“ skaitmeninio gyvenimo indeksą (angl. Digital Quality of Life Index), kuriame tiriame 110 pasaulio šalių, dar kartą įsitikinome, kad plačiausiai tyrimo duomenys pasklinda bendraujant su kiekvienos konkrečios šalies žiniasklaida, o ne visu pasauliu bendrai“, – patirtimi dalijasi G. Račaitytė.
Anot jos, tokiu būdu žurnalistams pasiūloma istorija, kuri aktuali ir pritaikyta jų auditorijai, todėl jiems nereikia daryti papildomų „namų darbų“ aiškinantis, kuo atsiųsti duomenys gali būti įdomūs ir aktualūs vietinei rinkai.
„Tokia prieiga naudinga ne tik dėl aktualumo, bet ir produktyvumo – žurnalistai kasdien dirba su sunkiai pakeliamu informacijos kiekiu, tad gerbiant jų laiką ir dėmesį ją reikia pateikti kuo tiksliau ir konkrečiau. Be to, verslui tai padeda iš tiesų plėsti tiek savo komunikacijos geografiją, tiek ekspertiškumą pasirinktoje temoje. Mat lokalizacija padeda suprasti kontekstus ir situaciją konkrečiose rinkose, taigi ir ekspertinė nuomonė būna paremta ne tik bendriniais teiginiais, bet ir specifinėmis, tai šaliai aktualiomis įžvalgomis“, – sako „Surfshark“ ryšių su visuomene vadovė.