Šią problemą labai rimtai vertina ne tik verslas, bet ir politikai bei institucijos, kurios mato tikruosius realius migracijos mastus.
Transporto verslo atstovai ir 600 vežėjų atstovaujanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ siūlo kuo greičiau užkirsti tam kelią ir neleisti pagal kvotas atvykusių dirbti profesionalų pernuomoti užsienyje registruotoms įmonėms, kuriose nukenčia tolimųjų šalių piliečiai, atvykę iš tokių šalių kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija ir kt., netekdami socialinių garantijų, o kartais ir darbo užmokesčio.
Apie tai transporto ir logistikos verslo atstovai kartu su politikais bei šalies institucijų atstovais diskutavo ir sprendimų ieškojo specialioje internetinėje laidoje „Kas versle veža?“.
Laidoje mintimis dalijosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas, krovininės tarybos pirmininkas ir bendrovės „Minjotra“ direktorius Vytas Bučinskas bei asociacijos „Linava“ prezidiumo narys, Socialinių reikalų komiteto vadovas ir bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas V. Bučinskas detaliau papasakojo, kodėl vežėjai įmones, kurios pernuomoja vairuotojus užsienio šalims, vadina „pašto dėžutėmis“, ir įvardijo, kokias grėsmes kelia vadinamųjų „pašto dėžučių“ veikla sąžiningai dirbančioms šalies vežėjų įmonėms.
„Lietuvos transporto sektoriuje sąžiningai dirbančios įmonės, apmokiusios ir kokybiškai paruošusios vairuotojus iš trečiųjų šalių, susiduria su situacija, kai vairuotojai švelniai tariant yra „pavagiami“, nes mūsų šalyje veikiančių įmonių, kurios nevykdo realios pervežimų veiklos yra „pernuomojami“ kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įmonėms. Įvertinus tai, kad tos įmonės, kurios užsiima „nuoma“ nevykdo realios transporto veiklos, todėl mes ir sakome „pašto dėžutės“. Svarbiausia, kad sąžiningos Lietuvos transporto įmonės ir valstybė dėl tokios veiklos patiria milžiniškus nuostolius“, – teigė jis.
Tuo tarpu asociacijos „Linava“ prezidiumo narys A. Telmentas pasakojo, kaip „pašto dėžučių“ veikla ir augantys „pernuomojamų“ darbuotojų skaičiai kenkia patiems profesionaliems vilkikų vairuotojams, turintiems tarptautinę kvalifikaciją.
„Mūsų valstybinės institucijos, priešingai nei licencijuotų transporto įmonių, netikrina vadinamų „pašto dėžučių“ ir yra didelė tikimybė, kad vairuotojo išdirbtos valandos neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, jis gali dirbti viršvalandžius. Be to, atsitikus bėdai, vairuotojas paprasčiausiai nežino, kur kreiptis, nes už jį vadinamoji „pašto dėžutė“ tarsi neatsako, kadangi net neturi jokio turto. Deja, vilkikų vairuotojai tokiais atvejais smarkiai rizikuoja socialinėmis garantijomis ir darbo užmokesčio prasme“, – mintimis dalijosi A. Telmentas.
Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė neslėpė, kad ji į šią problemą žvelgia netgi plačiau, nes vyksta darbuotojų perviliojimas tiek jau jiems atvykus dirbti į mūsų šalies įmones, tiek užsieniečiams, atvykusiems iš tolimųjų šalių, tiesiogiai aplikuojant į vadinamąsias „pašto dėžutes“.
„Tas įdarbinimas daromas užslėptu būdu, pavyzdžiui, per paslaugų teikimą vairuoti užsienio sunkvežimius. Ši problema tikrai paplitusi, kadangi matome, kad net apie 20 proc. įmonių transporto srityje yra visiškai tokios ir apie 15 proc. tokios, kurios tarsi vykdo kažkokią transporto veiklą, bet tuo pačiu daro ir bandymus, irgi iš nuomos užsidirbti“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
Transporto verslo keliamos problemos mastą labai rimtai vertina ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, pasak kurio, jei darbuotojas legaliai atvykęs per Lietuvą į Europos Sąjungą nenori dirbti mūsų šalies įmonėje, tuomet jis apskritai turėtų iš Europos Sąjungos išvykti.
„Jeigu darbuotojai iš trečiųjų šalių, kurie reikalingi mūsų transporto sektoriui, atvyko čia, tačiau nedirba pas mus šalyje, mūsų šalies transporto įmonėje, tai jie turi visai išvykti iš Europos Sąjungos. Ir vėliau, jei nori pakartoti iš naujo, tada grįžta ir jau dirba pagal darbinius santykius, kaip ir priklauso normalioje įmonėje. Visgi turbūt šiuo atveju reikia apskritai žvelgti kuo plačiau ir net pagalvoti, kaip kokie nors draudimai veiktų, kaip galima dabar apeiti sistemą. Tam, kad vėliau žinotume konkrečiai, kaip tą sustabdyti. Svarbiausia, kad jei darbuotojas atvyko į mūsų šalį, tai tegul ir sukuria pridėtinę vertę būtent čia“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.
Laidoje taip pat buvo pasidalinta nuo „pašto dėžučių“ veiklos nukentėjusio vilkiko vairuotojo, atvykusio iš tolimos ne Europos Sąjungos šalies, liudijimu. Nukentėjęs profesionalas papasakojo, kaip vadinamosios „pašto dėžutės“ jis buvo apgautas, stebėjosi, kodėl viskas taip paprastai įvyksta. Jis taip pat perspėjo kitus vilkikų vairuotojus būti budriais ir atkreipti dėmesį į tokias situacijas, neužkibti dėl skambių pažadų, nes galima likti ir be socialinių garantijų, ir be darbo užmokesčio.
Taip pat diskutuota apie tai, kodėl dėl „pašto dėžučių“ problemos asociacija „Linava“ kreipėsi į Europos Parlamentą bei IRU – Tarptautinę kelių transporto sąjungą. Kalbėta ir apie kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę, Susiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas siūlant keisti teisinį reguliavimą ir ar tokie pakeitimai galėtų situaciją pakeisti.
Viliamasi, kad IRU bei Europos parlamentas pateiks savo rekomendacijas problemai spręsti, o pačioje Lietuvoje vežėjai siūlo keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir uždrausti pernuomoti darbuotojus, atvykusius pagal kvotų sistemą dirbti į Lietuvos vežėjų įmones.
Plačiau apie transporto ir logistikos sektoriui vis didesnį nerimą keliančias tendencijas dėl profesionalių vilkikų vairuotojų, atvykusių dirbti į Lietuvą iš tolimųjų šalių tokių kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, „pernuomojimą“ užsienyje registruotoms įmonėms – specialioje internetinėje laidoje „Kas versle veža?“ laidoje.