Tai puiki priemonė skatinti vaikus pažinti paukščius, mokyti juos gerumo, atsakingumo, supažindinti su gamtoje vykstančiais procesais. Tiesa, keletą pastarųjų metų Lietuvos žiemų tikromis žiemomis jau pavadinti negalima, todėl dažnas susiduria su dilema: lesinti paukščius ar nelesinti?
Tad jei jau nusprendėte lesinti paukščius, tai būtina daryti reguliariai visą šaltąjį metą. Jei abejojate, ar galėsite tai daryti be pertraukų visą žiemą, geriau apskritai nepradėkite lesinti. Tai pagrindinė paukščių globos taisyklė, kurią reikia žinoti dar prieš įrengiant lesyklą ar pasirenkant lesinimo vietą.
Jums įrengus lesyklą paukščiai pripranta toje vietoje nuolat rasti lesalo ir reguliariai ten lankosi. Nustatyta, kad per vieną žiemos naktį, spaudžiant –10 °C šaltukui, visų taip mylima ir bene dažniausiai lesyklas lankanti didžioji zylė netenka 10 proc. savo svorio. Daugiausia paukštis netenka riebalų, kurie sunaudojami pastoviai kūno temperatūrai palaikyti. Kad atgautų prarastus riebalus, jis skuba ten, kur nuolat randa lesalo, t. y. į jūsų lesyklą. O ką daryti paukščiui, jei lesykla tuščia? Greičiausiai jis kurį laiką lauks kur nors netoli, o paskui jam teks dar papildomai sunaudoti energijos naujiems maisto šaltiniams ieškoti. O žiemos diena tokia trumpa...
Paukščiams lesyklą galite įrengti ir daugiabučio namo balkone ar tiesiog pritvirtinti prie palangės, tačiau jei ją statysite ant žemės kieme, būtina įrengti saugią lesyklą. Žiema – sunkus metas ne tik smulkiems sparnuočiams, bet ir plėšrūnams. Norint apsaugoti lesyklas lankančius paukščius nuo kačių, paukštvanagių ir kitų plėšrūnų, nereikėtų lesyklų įrengti prie pat žemės, tvirtinti ant tvorų, pirmojo aukšto namo palangių, medžių šakų, t. y. tokiose vietose, kurias yra patogu, pavyzdžiui, pasiekti katėms ar prie kurių jos gali nepastebimai prisėlinti. Taip pat labai svarbu, kad prie lesyklos būtų galima laisvai priskristi ir nuskristi bent iš dviejų pusių – kad iškilus pavojui iš vienos pusės paukščiai galėtų pasišalinti per kitą pusę. Katė neatsargaus paukščio gali tykoti gana ilgai, nors sparnuočiai ją ir mato. Tuomet vyksta tarsi savotiškas kantrybės išbandymas – kas pirmas neišlaikys: ar katė pristigs kantrybės ir pasitrauks, ar paukščius įveiks badas ir jie, nepaisydami akivaizdaus pavojaus, bandys atskristi į lesyklą. Tokiu atveju paukščiams labai padeda, jeigu yra įrengta ne viena, o kelios lesyklos – jei prie vienos medžioja katė, paukščiai gali lesti kitoje.
Kad lesinamiems sparnuočiams nekeltų pavojaus plėšrieji paukščiai, lesykla turėtų būti įrengta šalia kuo tankesnių krūmų. Tuomet pavojaus akimirką iš lesyklos pasprukę paukščiai iškart turės kur saugiai pasislėpti. Taip pat lesyklas reikėtų apsaugoti nuo varninių paukščių (kuosų, varnų) ir uolinių karvelių, paprastai vadinamų tiesiog balandžiais. Varniniai yra gana įžūlūs paukščiai, pakankamai gerai prisitaikę išgyventi žiemą ir sugebantys patys susirasti maisto. Šie paukščiai, apsilankę lesykloje, paprastai suryja visas tuo metu joje esančias atsargas ir smulkiesiems sparnuočiams lesalo nelieka. Veiksmingiausia priemonė apsaugoti lesyklą nuo šių paukščių yra padaryti mažesnes įskridimo angas. Prie mažesnių lesyklų didesnių įskridimo angų galima prikalti medines juosteles ir taip susiaurinti angą. Didesnėms, pavyzdžiui, stacionarioms, lesykloms tinkamiausias stambių akių tinklas, pro kurį smulkesni sparnuočiai gali pralįsti. Šis tinklas paukščius puikiai apsaugo ir nuo kačių.
Jeigu nusprendėte reguliariai lesinti paukščius ir įrengėte saugią lesyklą, labai svarbu atminti, kad paukščius būtina lesinti tik tinkamu lesalu. Paukščių negalima lesinti sūdytais lašiniais ir kitais sūdytais produktais (pavyzdžiui, sūdytomis saulėgrąžomis, riešutais). Be sūdytų produktų, paukščiams kenksmingi yra pasenę, supuvę, prarūgę, pažeisti parazitų, apdoroti chemikalais produktai. Neretai prisilesę tokio lesalo paukščiai nugaišta. Sparnuočiams negalima duoti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), banano žievės. Netinkamas lesalas ir gana dažnai duodama juoda ruginė duona, nes esant šalčiams ji blogai virškinama, o paukščio gurklyje surūgsta. Kartais ne iš piktos valios į šias rekomendacijas nekreipiama dėmesio ir sakoma, kad jei paukščiams toks lesalas netiktų, tai jie jo ir nelestų. Tačiau kai spaudžia badu grasinantis šaltukas, o dėl kiekvieno grūdelio vyksta vos ne žūtbūtinė kova, paukščiai nelabai turi iš ko rinktis ir yra priversti lesti tai, ką jiems tuo metu siūlo jų globėjai.
Labiausiai lesyklose apsilankantiems paukščiams lesinti tinka nelukštentos saulėgrąžos – populiariausias, praktiškiausias ir sparnuočiams naudingiausias lesalas. Saulėgrąžose gausu riebalų, tad jos – labai svarbus energijos šaltinis smulkiems paukščiams. Jos palyginti pigios ir jų galima nusipirkti beveik kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Svarbu atminti, kad paukščių negalima lesinti kepintomis ir sūdytomis saulėgrąžomis. Renkantis saulėgrąžas, būtina atkreipti dėmesį į jų lukštus: jei lukštuose yra matoma skylučių, vadinasi, jose apsigyveno branduoliu mintančios kirmėlaitės. Tokios saulėgrąžos jau netinkamos paukščiams.
Dar svarbu atminti tai, kad paukščiai saulėgrąžas lukštena netoli lesyklos, tad neretai lukštų atsiranda ne tik ant žemės, bet ir pas Jūsų kaimynus. Jeigu sąžiningai lesinsite visą žiemą, tai pavasarį bus susikaupęs nemažas lukštų sluoksnis. Kad išvengtumėte konfliktų su kaimynais ir kitais gyventojais, reikėtų iš anksto susitarti, kad pavasarį ar kas kažkiek laiko sutvarkysite aplinką ir iškuopsite lukštus.
Žiemą šaltis ir badas neretai prie lesyklų atgena ir kai kuriuos mūsų kraštuose žiemojančius strazdus. Smilginiai ir juodieji strazdai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan. Šių uogų ir vaisių galima parinkti ir žiemą padėti savo įrengtose lesyklose. Tokių vaišių neatsisako ir iš šiaurės kraštų atkeliavę svirbeliai. Strazdams dar galima palikti obuolių, kuriuos patogiausia pritvirtinti ant kiaurai per stogelį perkaltos vinies. Šie paukščiai taip pat lesa varškę, razinas be kauliukų.
Nepakeičiamas žiemojančių vabzdžialesių lesalas – nesūdyti lašiniai ar taukai. Juos mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai – dažniausi lesyklų lankytojai. Nesūdyti lašiniai ir taukai ypač tinka per stiprius šalčius, kada bet koks kitas lesalas sušąla, sukietėja. Be to, lašiniai ar taukai šaltyje negenda, todėl nėra jokio pavojaus susargdinti globojamus paukščius. Tačiau būtina atminti, kad negalima sparnuočiams siūlyti sūdytų, rūkytų ir pasenusių lašinių. Vabzdžialesiams tinka ir smulkiai supjaustytos nesūdytos žalios mėsos atliekos, galima padaryti rutulėlį iš nesūraus margarino.
Žiemą paukščius galima lesinti ne tik atskirais produktais, bet ir specialiai paruoštais gaminiais, kurie dažniausiai vadinami paukščių pyragais. Jie gaminami iš įvairių produktų, tad paukščiai iš karto gauna kelių rūšių lesalo. Be to, tokį pyragą gali lesti skirtingų rūšių sparnuočiai. Pyragui sulipinti naudojami riebūs produktai, tad lesalas yra dar ir kaloringas. Tokiam lesalui nebūtina gaminti lesyklų, nes suformuotą ir atšaldytą pyragą patogu įdėti tiesiog į tinklelį. Paruošti tokį pyragą labai paprasta: aukštame inde ištirpdomi taukai (margarinas, sviestas), į juos suberiami riešutai (saulėgrąžos) ir kiti produktai, viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, padaroma rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Sukietėjęs (sušalęs) pyragas išimamas iš maišelio, įdedamas į tinklelį (arba išradingiau – į kokoso kevalą) ir pakabinamas lauke.