Padangos ir bamperiai miškuose: kur priduoti savo seną automobilį, kad tokie vaizdai galiausiai išnyktų?

Gana dažnas švarinimosi akcijų gamtoje radinys – padangos. Kad miškuose po karantino padaugėjo būtent automobilių atliekų balandžio mėnesį pranešė ir Valstybinių miškų urėdija. Pasirodo, padangų keitimo sezono bijo ne tik vėluojantys vairuotojai, bet ir miškininkai. Padangos, stiklai, plastikiniai bamperiai – tokie „gamtos turtai“ atsiranda, kai išardę automobilius garažiukų meistrai nusprendžia nevertingomis dalimis atsikratyti paprasčiausiu būdu. Vis dėlto, jau daromi žingsniai, kurie skatina seną automobilį turinčius gyventojus kreiptis į oficialius, tinkamą automobilio ardymą užtikrinančius autoservisus. Jei automobilis buvo senesnis ir taršus, iš oficialių autolaužynų gavę automobilio utilizavimą patvirtinantį dokumentą dar galite pretenduoti į 1000 eurų kompensaciją.

Pageidaujate gauti kompensaciją? Automobilį atiduokite į atsakingas rankas

Pagal Lietuvos įstatymus, gyventojai negali patys sugalvoti išsiardyti automobilio, iš jo išsiimti to, kas vertingiausia – tokiai veiklai reikalingi specialūs leidimai. Tačiau tai, kas aptinkama miškuose, rodo, kad daugybė smulkių ardytojų šio draudimo vis dar nepaiso. Nelegalūs meistreliai atsikrato tuo, kas neturi vertės – guminėmis ir plastmasinėmis dalimis, salono apdailos detalėmis, stiklu, sėdynėmis, kilimėliais. Vertę turi akumuliatoriai, amortizatoriai, kėbulai, sparnai – už tokias dalis automobilio savininkas (arba jo ardytojas) dar gali gauti šiek tiek pinigų.

Kaip žinoti, kad kreipiatės į tuos, kurie automobilį išardys tinkamai ir jo dalių neišmėtys po artimiausią mišką? Atsakingas įmones vienija Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija. Šios asociacijos nariai, atolaužynai, paėmę automobilį sunaikinimui, išduoda specialų automobilio sunaikinimo pažymėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį, ar pasirinkta įmonė įsipareigoja ir tinkamai sutvarkyti automobilio atliekas, ar turi sutartį su atliekų tvarkytojais. Jei automobilis buvo taršus ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą, turėdami rankose automobilio sunaikinimo pažymėjimą dar galite gauti 1000 eurų Aplinkos ministerijos kompensaciją. Panašu, kad toks pasiūlymas vilioja – juo praėjusiais metais pasinaudojo apie 16 000 senų automobilių savininkų.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų nebetinkamų naudoti transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo apdorota (paruošta naudojimui ar šalinimui).

Keturi penktadaliai automobilių vis dar išardomi nelegaliai

Autolaužynai perka senus arba automobilius po avarijų ir iš jų išima vertingas arba dar tinkamas naudojimui dalis. Pavyzdžiui, avarijos metu nukenčia automobilio priekinė dalis ir stipriai pažeidžiamas variklis. Tai – viena brangiausių automobilio sudedamųjų dalių, todėl didelė tikimybė, kad transporto priemonės remontuoti po tokio atuoįvykio jau neverta. Vis dėlto, toks automobilis dar turi galybę tinkamų naudoti dalių. Autolaužynas smulkmeniškai išardo, tikrina kiekvienos detalės kokybę, netinkamas naudoti likviduoja, o tinkamas sandėliuoja ir atsiradus poreikiui parduoda.

Aplinkos apsaugos instituto 2018-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje per metus parduodama 160 tūkstančių lengvųjų automobilių ir mikroautobusų. Deja, atskleista ir šiurpoka statistika: net 82 proc. šio kiekio vėliau yra išardoma neteisėtai. Vadinasi, tokios dalies automobilių atliekos, tikėtina, nėra perdirbamos ar tinkamai utilizuojamos.

Net ir tie, kurie remontuoja automobilį ir ieško vienos ar kitos atsarginės dalies, turėtų kreiptis tik į oficialiai veikiantį auto laužyną. Leidimus turinčios įmonės žino, kur ir kaip utilizuoti jau sulūžusią, nebeveikiančią dalį, taip pat jų parduodamos dalys dažnu atveju yra kokybiškesnės.

Autolaužynų tinklo dėka, 750 tonų naudotų autodalių nevirto atliekomis

Įmonės UAB „Ovoko“, valdančios naudotų autodalių e.parduotuvę RRR.lt, vadovas ir vienas iš įkūrėjų Olegas Lopeta teigia, jog parduotuvei dalis tiekiančius laužynus-partnerius atsirenka labai atidžiai, su jais pasirašo oficialias sutartis. Jų ratas nuolat plečiasi, o šiuo metu „Ovoko“ vienija net 730 didžiausių Lietuvos ir Europos auto laužynų.

Kartu su partneriais vystoma e.parduotuvė, skirta tam, kad vairuotojams nebetektų skambinėti dešimtims laužynų kartojant, kokios markės automobiliui ir kokios dalies prireikė – suvedus informaciją į e.parduotuvės paiešką iškart matyti kuriame virtualiame sandėlyje ją galima įsigyti.

„Vien per 2020-uosius per platformą RRR.lt iškeliavo daugiau nei 750 tonų siuntų. Būtent toks kiekis auto detalių nepasiekė sąvartynų ir šiuo metu toliau atlieka savo paskirtį ir gyvena, galima sakyti, antrą gyvenimą. Pardavėjus ir pirkėjus jungianti platforma gyvuoja daugiau nei ketverius metus, tad nesunku paskaičiuoti koks įdirbis padarytas. Ateityje antrą kartą panaudojamų automobilių dalių skaičiai dar gerokai išaugs, nes šiuo metu vis aktyviau bendradarbiaujame su užsienio laužynais,“ – sako vienas „Ovoko“ vadovas Olegas Lopeta.

Prie gamtos saugojimo ir tvaraus atliekų tvarkymo galite prisidėti įvairiais būdais. Vienas iš jų – pasirinkti atsakingą ir iki galo visas automobilio atliekas sutvarkantį laužyną arba laužynus vienijančią sistemą.