Žmonės lėtinį venų nepakankamumą dažnai vadina tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi ir tampa pastebima, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi jo susikaupia pernelyg daug ir išsiplečia paviršinės kojų venos.
Mat širdies į arterijas išpumpuotas kraujas patenka į audinius ir aprūpina juos deguonimi, o po to venomis grįžta į širdį. Kojos – labiausia nuo širdies nutolusios kūno dalys, todėl kraujui pakilti į širdį reikalingas tinkamas spaudimas, o, be to, venose yra vožtuvai, kurie kraujui leidžia tekėti tik širdies kryptimi. Kai vožtuvų veikla sutrinka ar venos išsiplečia ir vožtuvai negali atlikti savo funkcijų, kraujas grįžta atgal ir dar labiau išplečia venų sieneles.
Lėtinio venų nepakankamumo požymiai
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad įvairiais šios ligos etapais sergantieji gali susidurti su skirtingais jos požymiais. Pavyzdžiui, kojų skausmais, patinimais, niežuliu, deginimu ir sunkumu, neramių kojų sindromu, kuris pasireiškia nepertraukiamu noru judinti kojas ir nemaloniais skausmingais pojūčiais net ramybės būsenoje, o negydant – ir rimtesnėmis komplikacijomis: varikoziniais mazgais, odos egzema, trofinėmis opomis – žaizdelėmis dėl audinių mitybos sutrikimo, gali išsivystyti dramblialigė, kai koja tampa itin stora dėl limfos apytakos sutrikimo.
Paprastai sergantieji šia liga jaučia kojų sunkumą, nuovargį, ypač dienai baigiantis, jų kojos tirpsta ir atrodo, kad po jas bėgiotų skruzdėlės. Taip pat gali patinti padai ir kulkšnys, paryškėti venų tinklas.
Dažnam pirmieji lėtinio venų nepakankamumo simptomai išryškėja orams atšilus pavasarį ir vasarą, o taip pat ilgiau sėdint ar stovint. Šios ligos antroje stadijoje jau pastebimi odos pokyčiai: ji plonėja, kinta jos pigmentacija, išryškėja venų tinklas, ima tinti blauzdos, kurių apimtis gali padidėti iki 2–6 cm, ir tinimas kyla aukštyn. Šioje stadijoje minėti pokyčiai dar laikini, nors varikozinės venos jau matomos. Ligai progresuojant dėl lėtinio venų uždegimo pacientas jaučia skausmą, o kai šie mazgai išsivysto, skausmo nebejaučiama.
Ligos trečioje stadijoje išsivysto odos egzema – ryškus jos spalvos pokytis, atsiranda žaizdelių dėl audinių mitybos sutrikimų. Žinotina, kad ši liga paprastai progresuoja lėtai ir yra labai pavojinga, mat opos negyja, nes aplink jas nėra normalios kraujotakos. Todėl kyla infekcijos pavojai, o jei ji nekontroliuojama – kyla sepsio pavojus, kuris gali lemti daugelio gyvybei svarbių organų nepakankamumą. Be to, venos sienelė tampa trapi ir gali plyšti net nuo menko kojos sutrenkimo, o tai iššauktų gausų kraujavimą.
Vaistai lėtiniam venų nepakankamumui gydyti
Lėtiniam venų nepakankamumui gydyti rekomenduojami vaistai, kurie mažina skausmą, patinimą, apsaugo nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Šiam tikslui tinka tepalai su heparinu, kurį, kojas prieš tai silpnai pamasažavus ir pavaikščiojus, reikia tepti kelis kartus per dieną.
Taip pat vartojami venų sieneles apsaugantys preparatai, tokie, kaip diosminas. Jis didina venų tonusą ir apsaugo kraujagysles, mažina venų sienelių įsitempimą ir kraujo stazę – kraujo sąstovį, normalizuoja kapiliarų laidumą ir didina jų atsparumą.
Diosminas vartojamas pradinėse lėtinio venų nepakankamumo stadijose arba kaip papildoma gydymo priemonė visose šios ligos stadijose. Optimalus gydomasis poveikis nustatytas vartojant 1000 mg per parą.
Gydymo režimo patogiausia laikytis, kai vaistas vartojamas vieną kartą per dieną, nes mažesnė tikimybė pamiršti jį išgerti ir mažesnis tablečių skaičius. Ypač tai aktualu, kai vartojami vaistai nuo kitų ligų. Be to, ligonis yra tikras, kad suvartojo reikiamą gydymui dozę, todėl bus pasiekti geresni gydymo rezultatai. Lietuvoje galima įsigyti skirtingų dozių diosmino, tačiau patogiausia vartoti ir gydymo rezultatams užtikrinti yra viena 1000 mg diosmino tabletė per dieną. Tokią dozę mikronizuoto diosmino vienoje plėvele dengtoje tabletėje turi nereceptinis vaistinis preparatas „Velios“.
Padėkite sau ir patys
Medikai turi bendrų rekomendacijų sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu, kuriomis pasinaudojus galima sau padėti.
Kaip jau minėta, reikia vengti ilgai stovėti ar sėdėti. Ilgai keliaudami automobiliu ar lėktuvu sulenkite ir ištieskite kojas, pėdas ir kulkšnis maždaug 10 kartų kas 30 minučių. Tai padeda kraujui tekėti kojų venomis. Jei turite kurį laiką stovėti, darykite pertraukas atsisėsdami ir pakeldami kojas. Apskritai, sėdėdami ar gulėdami pakelkite kojas aukščiau širdies lygio.
Kiekvieną kartą prausdamiesi po dušu patikrinkite savo odą. Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, pvz., naujų opų, kreipkitės į medikus.
Rekomenduojama reguliariai mankštintis pagal kiekvieno galimybes. Pavyzdžiui, vaikščiojimas ypač naudingas kojų venoms. Taip pat svarbu valdyti savo svorį ir išlaikykite jį tokį, kuris yra laikomas sveiku jums.
Padėti sau galite ir laikydamiesi odos higienos. Nuplaukite ir drėkinkite odą kiekvieną dieną, pasirinkdami jai tinkamą drėkiklį. Papildomai drėkinama oda padės išvengti įtrūkimų, kurie gali užsikrėsti, pavyzdžiui, grybelinėms infekcijoms.
Pasitarkite su savo gydytoju dėl kompresinių kojinių dėvėjimo ir, jei jos jums rekomenduojamos, pasirinkite tinkamas iš plataus parduodamo asortimento. Beje, tai vienas iš efektyvių būdų valdyti lėtinį venų nepakankamumą.
Su gydytoju pasitarkite, kaip apskritai prižiūrėti kojas ir kokios rekomendacijos būtų konkrečiai jūsų ligos atveju.