Pasirinkimo įvairovė
Pašnekovo teigimu, naminių gyvūnų maisto rinka šiandien yra pripildyta gausybe skirtingų produktų ir prekės ženklų, todėl rasti ir išsirinkti augintiniui tinkamą pašarą nėra lengva. Kalbant apie šunų mitybos tipus, veterinaras pabrėžia, kad šių yra ne vienas. Dalis keturkojų augintojų renkasi sausą šunų pašarą ar šlapią konservuotą maistą. Kiti propaguoja RAW mitybą, kuomet gyvūnas šeriamas šviežia mėsa, žuvimi ar subproduktais. BARF mitybos tipas išsiskiria tuo, kad prie šviežios mėsos papildomai į racioną įtraukiami vaisiai, daržovės, papildai.
„Pastarieji šėrimo būdai reikalauja ypatingų šeimininkų žinių ir pasiruošimo. Ne kiekvienas moka tinkamai apskaičiuoti paros maisto normą ar mikroelementų poreikį jo augintiniui. Be to, šunys, skirtingai nei mėsaėdės katės, yra visaėdžiai“, – teigia veterinarijos gydytojas.
Visgi patogiausias ir tarp keturkojų šeimininkų populiariausias šėrimo būdas šunims ir katėms išlieka sausas pašaras. Sausas gyvūnų maistas yra subalansuotas pagal jūsų augintinio poreikius, tad šeimininkams belieka laikytis rekomendacinių gamintojo lentelių arba prižiūrinčio veterinaro nurodymų bei laikytis mitybos rėžimo, - pažymi veterinaras. – Apie šėrimą „nuo stalo“ žmonių maistu net nekalbėsiu. Džiaugiuosi, kad vis daugiau šeimininkų yra sąmoningi ir supranta, kad šokoladas, rūkytos dešrelės ir kiti, gausiai prieskoniais praturtinti „gardėsiai“, ne tik neturi naudos jų augintiniui, bet ir yra kenksmingi“.
Nuo ką tik gimusio iki senjoro: ką sako pašaro pakuotė?
Kalbėdamas apie pašaro pasirinkimą, M. Mincė pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti ne tik į savo biudžetą, bet ir į keletą esminių aspektų. „Sausas pašaras skirstomas pagal klases - ekonominę, medium, super premium. Kiekvienas veterinaras rekomenduos rinktis jūsų biudžeto rėmus atitinkantį kuo geresnės sudėties pašarą, praturtintą reikalingais mineralais ir vitaminais. Kuo geresnis ir kokybiškesnis pašaras, tuo geresnė jūsų gyvūno sveikata. Ekonominės klasės sausas pašaras užtikrins tik minimalius gyvūno poreikius, tad jeigu norite sveiko ir energingo augintinio, patariu rinktis tik aukščiausios klasės super premium sausą pašarą, kuris atitiktų šuns veislės dydį, amžių, aktyvumą, sveikatos būklę, pavyzdžiui, alergijos atveju,”- pasakoja M. Mincė.
Pasak pašnekovo, rinkoje gausu įvairios sudėties, skirtingų technologijų ir gamintojų pašaro. Veterinaras pabrėžia, kad ne visada marketingo tikslais ant pakuotės nurodoma informacija yra suprantama vartotojams. Vienas iš pavyzdžių - ant pakuotės nurodomas mėsos procentas.
„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nurodomą mėsos procentą ant pakuotės, bet ir pašaro gamybos technologiją. Jeigu pakuotė nurodo, kad pašaro sudėtyje yra šviežia mėsa (angl. fresh meat), būtina žinoti, kad iš esmės sausame pašare šviežios mėsos negali būti, o tokio pašaro gamybos metu naudojant šviežią mėsą iš jos išgarinamas vanduo (kuris sudaro net 70 proc. mėsos), kartu su juo išgarinama ir dalis maistinių medžiagų. Todėl, mano požiūriu, daug vertingesnis ir mažiau klaidinantis keturkojų šeimininkus yra pašaras, kurio sudėtyje naudojami mėsos miltai (angl. meat meal, dehydrated meat). Pastarieji išgaunami susmulkinant ir išdžiovinant mėsą taip, kad iš jos pašalinus vandenį išgaunamas koncentruotas mėsos baltymas, o jo nurodomas procentas pašaro sudėtyje atitinka realybę,“ - pabrėžia veterinarijos gydytojas.
Kalbant apie gyvūno amžių, aktyvumą bei veislę, veterinaras pataria visada atsižvelgti, ar tai yra jaunas šuniukas, suaugęs ar senjoras. Kiekvienu atveju pašaras gaminamas taip, kad atitiktų gyvūno poreikius – jaunam šuneliui reikės daugiau energijos, reikalingų mikroelementų augimo metu. Tuo tarpu senjorui ruošiamas liesesnis pašaras, praturtintas vitaminais ir mikroelementais sąnariams, kaulams stiprinti ir pan. „Jaunam šuniukui visada rekomenduočiau rinktis tuos pašarus, kurių baltymų šaltinis yra antiena, o, pavyzdžiui, senjorams, tuos pašarus, kurių baltymų šaltinis yra žuvis - lengvai virškinama, turinti mažiau kalorijų, tačiau didelę maistinę vertę, - dėsto M. Mincė. – „Ne mažiau svarbi ir šuns veislės dydis. Mažų veislių šuniukų pašaras gaminamas mažesnėmis granulėmis ir yra pritaikytas jų žandikaulio bei dantų struktūrai.“
„Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus kriterijus – jūsų gyvūnas turi mėgti savo pašarą. Dažnai juokauju, kad šunys kaip ir žmonės, atsirenka savo mėgstamus skonius. Ypatingai gerais ėdamumo rodikliais pasižymi inovatyvios technologijos pašaras, kuomet granulė yra padengiama liofilizuota (šaltyje džiovinta) mėsa. Džiovinimo šaltyje technologija (angl. freeze dried) leidžia gamintojui išsaugoti mėsos maistines vertes ir, svarbiausia, skonį ir kvapą. Augintiniai tai jaučia ir labai mėgsta. Tokį, aukščiausios super premium klasės pašarą su liofilizuota mėsa rinkai jau yra pasiūlęs ir lietuviškas prekės ženklas „Quattro“, kurio atlikti ėdamumo tyrimai yra itin geri“, - pasakoja M. Mincė.
Netinkamos mitybos ženklai
Tinkamos mitybos ir pašaro pasirinkimas nelengva užduotis ne tik pirmą kartą naminį gyvūną nusprendusiems auginti, bet ir patyrusiems šunų bei kačių mylėtojams. Apie tai, kad derėtų susirūpinti ir keisti augintinio mitybą išduoda tokie ženklai kaip antsvoris, akių problemos, pilvo pūtimas, dažnas tuštinimasis, kasymasis, pakitusi kailio struktūra, sumažėjęs arba išaugęs apetitas. Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju ir įvertinti galimas negalavimų priežastis. Pasak specialisto, dažnu atveju pakanka pakeisti maiste esantį baltymų šaltinį arba pasirinkti monoproteininį (vieno baltymo) pašarą, kurio sudėtyje esantys tiek riebalai, tiek baltymai, yra tos pačios kilmės.
„Vienos dažniausiai pasitaikančių mitybos klaidų - staigus pašaro keitimas. Naują pašarą į racioną rekomenduojama įvesti palaipsniui, kaskart maišant senąjį pašarą su naujuoju, palaipsniui didinant pastarojo kiekį santykyje, iki kol galutinai bus pereinama prie naujojo pašaro. Keitimo periodu svarbu stebėti ar šuniui nepučia pilvo, ar nepakinta išmatų konsistencija, nėra pykinimo ir ar nepasikeičia apetitas. Taip pat negalima palikti nuolat pilno dubenėlio, nes padidėja rizika atsirasti augintinio antsvoriui. Pašarą būtina normuoti ir gyvūną šerti tam tikrais intervalais. Pavyzdžiui, jaunesnius šunelius, iki 6 mėnesių amžiaus, rekomenduojama šerti dažniau, bent jau 3 kartus dienoje, vėliau galima pereiti prie 2 kartų per parą (kas 12 valandų)”, - pataria veterinarijos gydytojas M. Mincė.