„Jaudinanti akimirka, kas kartą kai matau po remonto iš angaro išleidžiamą ir pakilimo take pasiruošusį skrydžiui lėktuvą. Kai jau paleidžia variklius, pakyla ir bandomąjį skrydį apsuka, smagu tampa“, – savo mintimis dalinasi Mantas Kojelavičius, aviacijos mechanikas, trečius metus dirbantis „FL Technics“ orlaivių techninės priežiūros centre Kaune.
Vieta pasitikrinti, ką nori veikti
Nors daugeliui mūsų atrodo, jog didžiausia atsakomybė už skrydžio saugumą tenka pilotui, ne menkesnį vaidmenį atlieka aviacijos inžinerijos ir mechanikos specialistai, kurie tikrina ir taiso lėktuvus, kai ateina laikas periodinėms apžiūroms ar atsiradus neplanuotiems remontams.
„Šis darbas – tai darbas jau brandžiai asmenybei. Kai supranti, kad negali žiūrėti į darbą pro pirštus, kai nebesiblaškai, esi susikaupęs, žinai, ko nori. Tai – ir puiki galimybė pasitikrinti. Iš aplinkinių kolegų girdžiu, aviacija tokia: greitai supranti, kad čia tau ne vieta arba tada jau visam gyvenimui ji įsikanda ir nepaleidžia“, – teigia neseniai orlaivių techninės priežiūros kelią pasirinkęs mechanikas Marius Puidokas.
Pasak Mariaus, be kruopštumo ir atsakomybės, čia dar svarbus gebėti dirbti komandoje: „Kas dieną jautiesi tarsi skruzdėlė prie ketvirčio arbūzo – visi zuja aplinkui didžiulį lėktuvą. Kiekvienas kirba, dirba, koordinuotai atlieka savo užduotis. O tada ateina diena, kai lėktuvą išlydi jau po remonto, ir apima pilnatvės jausmas“.
Skubėti – griežtai draudžiama
Aviacijos mechaniku Marius tapo baigęs medžiagų inžinerijos magistro studijas Kauno technologijos universitete. Vis dėlto, pasak specialisto, vien diplomo neužtenka: „sudėtinga dirbti, kai esi nepatyręs. Pavyzdžiui, varžtas nusisuka, tai reikia patirties, kaip tvarkingai išspręsti – sulaužyti visada galima, o va kaip sutvarkyti, jau reikia žinoti, – sklandžiai lyg iš rašto dėsto Marius. Paaiškėja, kad jis veda ekskursijas ir tiems, kas nori tapti aviacijos mechanikais, inžinieriais ir ateina pasižvalgyti po Kauno angarą.
„Manęs studentai neretai paklausia, tai ką tu veiki tame darbe? Atsakau jiems taip: čia – kaip mažame miestelyje. Ateini ryte, sužinai, ką šiandien reikia nuveikti. Ramiai apgalvoji. Man didžiausias darbo aviacijoje pliusas – niekas neleidžia skubėti. Ir kai pagauni aviacijos ritmą, jis net į gyvenimą persiduoda: visas kasdienes užduotis atlieki kruopščiau, atsakingiau, prieš tai viską nuodugniai apgalvojęs“, – dėsto jaunas mechanikas.
Tikrinamas kiekvienas žingsnis
Jam pritaria ir Mantas, aviacijos inžinerijos mokslus baigęs tame pačiame universitete: „daug kas galvoja, kad po studijų ateini dirbti ir iš karto – varžtus duoda sukti, prie variklio leidžia. Kol patirties neįgysi, paprastesnius darbus teks dirbti: valyti, komponentus plauti, dulkes siurbti“, – pabrėžia Mantas ir priduria, kad menkiausias veiksmas prie lėktuvo yra atliekamas pagal griežtai aprašytą tvarką.
Kartu su remontuotinu lėktuvu atsiunčiamas ir kalnas dokumentų, kuriuose yra visi įrašai apie orlaiviui atliktus techninės priežiūros darbus, modifikacijas ir visi kiti susiję duomenys. Mažiausio varželio prisukimas – tikrinamas sertifikuoto aviacijos techniko, yra nemažai ir tam tikrų techninės priežiūros darbų, kuriems reikalaujama atlikti dvigubą patikrą – tokiu atveju darbą skirtingu metu patikrina du sertifikuojantys specialistai.
Kad galėtum tapti sertifikuojančiu specialistu, galinčiu patvirtinti, kad darbas atliktas tinkamai, turi sukaupti ne mažiau 5 metų patirties ir būti baigęs Europos aviacijos saugumo agentūros mokymo kursus bei gautą licenciją būti papildęs atitinkamu orlaivio tipo pažymėjimu.
Kiekvienas lėktuvo remonto, patikros, priežiūros ir remonto žingsnis yra patvirtinamas tam teisę turinčio personalo parašais ir antspaudais. Pabaigus visus techninės priežiūros darbus, atliekamas bandomasis techninis skrydis, kurio metu patikrinamas sistemų veikimas. Jei po skrydžio visos sistemos tinkamai funkcionuoja, tuomet sertifikuotas technikas išrašo sertifikatą, kuriuo pažymima, jog techninė priežiūra atlikta kokybiškai ir orlaivis gali būti gražintas komercinių skrydžių vykdymui.
„Paskubėdamas aviacijoje gali tik sugadinti. Ypatingai jeigu lėktuvas yra naujas, privalai dirbti kaip juvelyras.“ Vis dėlto, pasak specialisto, šiame darbe nėra monotonijos, kadangi kiekvienas atvejis yra ypatingas, tad labai svarbus ir kiekvieno žmogaus nuolatinis noras mokytis.
„Pavyzdžiui, neseniai keitėme kondicionierių, gal dvi savaites dirbome. Grįžtu namo, ir vis viena galvoju: ar viską tinkamai padariau? O kai pagaliau atsirado galimybė pasidarbuoti prie lėktuvo variklio, tai pirmą kartą net rankos iš susijaudinimo drebėjo“, - prisimena Mantas.
Dirbdamas aviacijoje turi būti susikaupęs, suvokti atsakomybę, išmokti spręsti problemas pagalvodamas. Tuo pat metu nuolat tenka susidurti su skirtingomis sistemomis, spręsti vis naujas užduotis, monotonijos šiame darbe nėra.
Kiek kainuoja varžtas
„Aviacija nėra ta sritis, kurioje gali dirbti tie, kurie į klaidas žiūri pro pirštus. Lėktuve yra pilna daviklių, kurie aiškiai „mato“, jeigu kažkas yra netvarkoje. Kiekvienas prisilietimas yra atsekamas, tad visai nesudėtinga nustatyti, kas dirbo ties konkrečia užduotimi, ką taisė. Be to, kiekvienas žingsnis aviacijoje yra dokumentuojamas. Ir net jeigu klaidos nekainuoja žmonių gyvybių, kainuoja sugadintą kliento turtą. O aviacijoje medžiagos, detalės, komponentai yra labai brangūs“, – aiškina Marius.
Pavyzdžiui, pusės pieštuko ilgio varžtas gali kainuoti 300 eurų, variklio ventiliatoriaus mentelė, tokia panaši į tiesiog paprastą plokštelę iš metalo – nuo 13 tūkst. eurų (jeigu remontuota), piloto kabinos langai – daugiau nei 25 tūkst. eurų, priklausomai nuo lėktuvo tipo.
„Paskubėdamas, gali susigadinti reputaciją arba net visam laikui prarasti teisę dirbti aviacijoje, o tai prilygtų tragedijai“, – aiškina Mantas. Kaip teigia mechanikai, kad ir ką mokytumeisi universitete, teorijos neužtenka. „Ateidami į darbą mes privalome išsilaikyti specialų kursą apie taip vadinamąjį žmogiškąjį faktorių, išmokti saugiai elgtis prie kuro bako. Laikome egzaminą iš net 500 puslapių detalių procedūrų aprašymo. Kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo daugiau mokymų, tuo didesnė atsakomybė. Žinoma, įdėjus pastangų ir rodant iniciatyvą, esi solidžiai atlyginamas, gauni puikių karjeros perspektyvų“, – aiškina Marius ir Mantas.
Iš ties, aviacijos mechaniko profesija – pelninga, veiklos laukas – neapibrėžtas jokia geografija. Ne vienerius metus šios profesijos atstovai patenka į paklausiausių specialistų sąrašus. Jų trūksta visame pasaulyje.
Besikalbėdami su įmonės darbuotojais vaikštome po įrankių sandėlį ir žiūrime į sunumeruotus, tvarkingai specialiose vietose ir dėkluose, tarsi prie chirurgo stalo, sudėliotus įrankius ir įrenginius.
„Privalai mokėti susitvarkyti savo aplinką, įrankius, griežtai viską žymėti pagal nustatytą tvarką. Parsinešame tą tvarkos įprotį ir į namus. Aš, pavyzdžiui, esu iš prigimties tvarkingas, tačiau pradėjęs dirbti ėmiau rūšiuoti visokias smulkmenas. Kažką radai – į maišiuką, tvarkingai. Nieko nebepametu“, – pasakoja Mantas.
Baigę pokalbį dar kartelį apeiname angarą. Staiga suprantu, kad čia, angare, nėra nei vienos moteriškos lyties atstovės. „Nėra nė vienos mechanikės. Atlyginimas – geras, grafikas – tinkamas studijoms, kolektyve, kaip matote, vyrauja atsakomybę ir tvarką mėgstantys vyrai... Gal jos nežino?“, – trumpai stabteli jaunuoliai, bet tučtuojau suka į poilsio kambarį „sukalti“ stalo futbolo mačą, kol pertrauka tęsiasi.
Šiuo metu „FL Technics“ angaruose Vilniuje, Kaune ir Džakartoje (Indonezijoje) dirba daugiau nei 300 aviacijos mechanikų ir technikų, linijinio aptarnavimo stotyse specialistų visame pasaulyje – dar per 100.
Užsakymo nr.: PT_76066729