Apie tai, ar sunku paversti įprastą energinės D klasės daugiabutį vienu moderniausių namų Lietuvoje, pasakoja šio namo gyventojų atstovas Aurimas Šumskis ir pažangaus renovacijos projekto iniciatorius – Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis.
Nusprendė siekti maksimumo
A. Šumskis pasakoja, kad ryžtis renovacijai gyventojus paskatino ir nemažos išlaidos už namo šildymą, ir prastėjanti namo būklė. „Be to, namas yra labai geroje vietoje, netoli nuo miesto centro, niekas iš jo kraustytis nenorėtų. Todėl renovacija buvo geriausia išeitis“, – pasakoja pašnekovas.
Iš pradžių daugiabučio gyventojai nusprendė pasukti įprastu renovacijos keliu ir pasiekti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems daugiabučiams privalomą C energinio naudingumo klasę. Tačiau išnagrinėję parengtus investicijų planus ir pasikonsultavę su energinio efektyvumo ekspertais, gyventojai nusprendė siekti aukščiausios – A naudingumo klasės – ir sutaupyti dar daugiau energijos.
Pašnekovas neslepia, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad buvo gyventojų, kurie neblogai išmanė pastatų energines savybes ir sugebėjo pateikti svarius argumentus kaimynams, kodėl siekti aukščiausios energinės klasės yra naudingiausia. Didžioji dalis butų savininkų įsiklausė į specialistų ir konsultantų patarimus.
Brangiau nekainavo
Parengti inovatyvų renovacijos projektą Mickevičiaus g. 9-to namo gyventojams padėjo Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, konsultuojanti pastatų energinio efektyvumo klausimais. Asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis pastebi, kad investicijos į itin daug energijos padedančią sutaupyti renovaciją buvo net kiek mažesnės nei siekiant C klasės.
„Iš pat pradžių, gyventojams nusprendus renovuoti daugiabutį, buvo užsakytas investicinis daugiabučio modernizacijos planas. Jiems buvo pateikti du pasiūlymai – vienas ekonomiškesnis, kuriame numatyti tik apdailos darbai, kitas – kelis kartus brangesnis, su daugiau renovacijos priemonių. Tačiau abu pasiūlymai siekė tik minimalią valstybės nustatytą energinio naudingumo ribą – C klasę. Vieno suma siekė 722 tūkst. litų (apie 209, 105 tūkst. eurų), o kito – 1,57 mln. litų (apie 454,703 tūkst. eurų). Mūsų asociacija pasiūlė gyventojams perdaryti projektą, užsibrėžiant tikslą pasiekti jau ne C, o A energinio naudingumo klasę. Po Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos inicijuotos investicinio plano korekcijos, sąmata ne išaugo, bet net šiek tiek sumažėjo – priemonių ir darbų buvo numatyta už 1,5 mln. litų (434,430 tūkst. eurų), o namo energinio naudingumo kartelė pakilo iki A“, – skaičiuoja A. Vaičiulis.
„Vilniaus energijos“ duomenimis, iki renovacijos, 2014 m. vasario mėnesio, šis daugiabutis vidutiniškai suvartodavo 20,07 kWh/m² šilumos energijos. Baigus renovaciją, 2016 m. vasarį, namo suvartojamos šilumos kiekis sumažėjo ir siekė 5,40 kWh/m² šilumos energijos. Atitinkamai sumažėjo ir namo šildymo kaina. 2014 m. vasarį ji siekė 5,30 Lt (arba 1, 53 eurus) už vieną kvadratinį metrą, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu – 35 euro centus. Projektiniai skaičiavimai rodo, kad prasidėjus šildymo sezonui daugiabutis turėtų sutaupyti 94 proc. šilumos energijos.
Dėmesys net menkiausioms smulkmenoms
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas pasakoja, kad norint pasiekti itin didelius energijos sutaupymus būtina, kad namas būtų visiškai sandarus. Be to, įgyvendinamos energinio efektyvumo priemonės turi atitikti aukščiausius standartus ir būti technologiškai itin pažangios.
„Nedidelis pavyzdys, kuo skiriasi šio namo renovacija nuo įprastos renovacijos: nauji, efektyvūs langai šiame daugiabutyje buvo įmontuojami į termoizoliacinį sluoksnį. Taip pavyko užtikrinti apšiltinančio sluoksnio vientisumą, išvengti net menkiausių šilumos tiltelių“, – pasakoja A. Vaičiulis.
Daugiabutyje taip pat buvo sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri leidžia vėdinant patalpas grąžinti iki 90 proc. šilumos. Daugiabutis apšiltintas Lietuvoje gaminama inovatyvia šilumos izoliacija, kurios sudėtyje yra grafito, o butuose sumontuoti radiatorių modeliai leidžia papildomai sutaupyti apie 11 proc. šilumos.
„Įgyvendinant A klasės renovacijos projektą be kokybiškų medžiagų ir sprendimų neapsieisi, nes namas būtinai turi atitikti tam tikrus parametrus. Aišku, tokios renovacijos įgyvendinimas yra nemenkas iššūkis ir projektuotojams, ir rangovams. Tačiau šis namas buvo pirmasis, po renovacijos pasiekęs A energinio naudingumo klasę. Dabar šiuo geruoju pavyzdžiu užsikrėtusiųjų yra kur kas daugiau. Lietuvoje A ir aukštesnės energinės klasės sieks dar maždaug apie 10 daugiabučių ir kitokių pastatų“, – pastebi A. Vaičiulis.
Užsakymo nr.: PT_72435040