žuvivaisa

Pernai Lietuvos ežerai, upės ir tvenkiniai įžuvinti 11282,342 tūkst. įvairių rūšių žuvų.

Šią savaitę į Neries upę Elektrėnų ir Trakų rajonuose bei į Šventąją Anykščių rajone buvo paleista 1500 vienetų aštriašnipių eršketų jauniklių. Eršketų metinukai į upes, kuriose kadaise neršė natūraliai, atkeliavo iš Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos sk...

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje, Žeimenoje, dabar pats darbymetis – iš lašišų ir šlakių imami ikrai ir pieniai, pradedamas naujas šių žuvų veisimo ciklas. Pavasarį Lietuvos upių ichtiofauną papildys tūkstančiai lašišų ir šlaki...

Kasmet aplinkosaugos portaluose pasirodo įspūdinga statistika apie tai, kiek žuvų buvo paleista į vandens telkinius ir kokiomis žuvimis ketinama žuvinti ežerus ar upes kitąmet. Tačiau ar iš tiesų žuvimas yra vienintelis ir geriausias kelias, norint atkurti žuvų išteklius mūsų vandenyse?

Norint pagausinti Lietuvos žuvų išteklius, į šalies vidaus vandens telkinius yra įžuvinama tam tikras kiekis įvairių žuvų. Šiemet žuvų ištekliams valstybiniuose vandens telkiniuose atkurti ir apsaugoti numatyta 2,51 mln. eurų. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie įžuvinamų vandens telkinių atrankos kriterijai...

Lietuvos žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse imta rūpintis dar XIX amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. Nuo to laiko žuvivaisa rūpinosi tiek valstybinės, tiek medžiotojų ir žvejų draugijos, žuvivaisos įmonės ir žuvininkystės ūkiai – žuvivaisos da...

Į valstybinius mūsų šalies vandens telkinius pernai iškeliavo daugiau kaip 24 mln. įvairių žuvų. Tokius skaičius atskleidžia Žuvininkystės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaita.

Lietuvoje jau keletą metų vykdoma aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo programa, tačiau norint sugrąžinti šias galingas žuvis į mūsų vandenis reikia daug lėšų, kurių šiuo metu trūksta. Visgi netrukus viltis, jog eršketai vėl nerš mūsų upėse, gali išaugti, nes Baltijos šalys nusprendė šio tikslo si...

Žvejai, kuriems įdomūs ne tik žuvų gaudymo būdai, bet ir žuvivaisos istorija, turi puikią progą papildyti savo asmeninę biblioteką. Prieš porą mėnesių dienos šviesą išvydo žuvininkystės specialisto Valdo Gečio knyga „Žeimenos vingiuose“.

Įpusėjęs gruodis į upes atnešė ne tik šaltuką, namo grįžo garbingai žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Į laisvus upės vandenis išplaukė penkiasdešimt po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių. Tai išskirtinis įvykis – senosios, sveikos, daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvy...

Praėjusią savaitę Kupiškio marios pasipildė naujomis žuvimis. Į šį vandens telkinį aplinkosaugininkai ir žuvivaisos specialistai išleido 31 suaugusį salatį.

Žuvivaisos specialistams ši vasara ypač darbinga. Žeimenos poskyrį vakar paliko lašišų paauginimo cecho baseinuose po lašišaičių išvežimo likę kiršliai. Praleidę dvejus metus Žeimenos veislyno baseinuose, jie iškeliavo į Trakų Vokės poskyrį. Ten kiršliams suteiktos ypač palankios sąlygos adaptuotis ...

Praėjusią savaitę net kelias dienas iš eilės buvo įžuvinami Plungės rajono vandens telkiniai. Aplinkosaugininkai pasirūpino Minijos upės ir Ilgio bei Beržoro ežerų žuvies ištekliais. Minijoje ir dviejuose ežeruose apsigyveno lašišos ir sterkai.

Kasmet Lietuvoje bei užsienyje įžuvinama galybė upių. Žuvivaisos specialistai įsitikinę – siekiant atstatyti prarastus žuvies išteklius, įžuvinimo dirbtiniu būdų išvengti neįmanoma, tačiau ar įžuvinimas tikrai padeda kovoti su nykstančių rūšių problema. Kas nutinka, kai įžuvinimas sustabdomas? Kas n...

Gruodžio naktis leisti valtyje pučiant Nemuno žemupio platybėse įsismarkavusiam vėjui ir į veidą trenkiant šlapdribai – tikrai ne pats maloniausias užsiėmimas. Tačiau taip elgtis yra priversti žuvivaisos specialistai, norintys prigaudyti vėgėlių reproduktorių.

Kasmet žuvų veisimui valstybė skiria šimtus tūkstančių eurų. Sudaromi tikslūs planai, kiek ir kokių žuvų reikia veisti, į kuriuos vandens telkinius jas leisti, teikiamos mokslininkų rekomendacijos. Tačiau kam reikalinga žuvivaisa, kodėl žuvų ištekliai negali atsistatyti natūraliai? Galų gale, kaip v...

Kasmet žuvų veisimui valstybė skiria šimtus tūkstančių eurų. Sudaromi tikslūs planai, kiek ir kokių žuvų reikia veisti, į kuriuos vandens telkinius jas leisti, teikiamos mokslininkų rekomendacijos. Tačiau kam reikalinga žuvivaisa, kodėl žuvų ištekliai negali atsistatyti natūraliai? Galų gale, kaip v...

Ką tik baigėsi tradicinė neršiančioms lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirta akcija „Lašiša-2014“. Aplinkosaugininkai pasitelkdami kitų institucijų ir visuomenės pagalba tris mėnesius vykdė reidus, budėjimus, stabdė ir tikrino įtartinus automobilius. Įdėta daugybė valandų sunkaus darbo apsaug...

Praėjusią savaitę plačiai nuskambėjo Žuvininkystės tarnybos pareigūno pažeidimas, kai jo automobilyje rastos dvi veislinių lašišų galvos. Pažeidimas sutepė tarnybos mundurą, o Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra įsitikinęs, kad pareigūnams turėtų tekti didesnė atsakomybė nei paprastiems pilieč...

Dar visai neseniai lašišos Lietuvoje buvo pusiau mitinė žuvis. Dauguma žvejų apie jas buvo girdėję tik iš pasakojimų. 1981 metais lašišų ištekliai pasiekė kritinę ribą ir ši rūšis buvo įrašyta į Raudonąją knygą. Pastačius daugybę užtvankų šioms karališkoms žuvims buvo užkirstas kelias į nerštavietes...