Žemaitija

Žemaičių kalba, ilgą laiką vadinta lietuvių kalbos dialektu, pasak prof. Juozo Pabrėžos, atsirado ne vėliau kaip 7-ajame amžiuje ir buvo viena iš gentinių Rytų baltų kalbų. Profesoriaus monografijoje „Žemaičių kalba ir rašyba“ yra žemaičių kalbos dialektų žemėlapis, gausu poezijos, prozos, patarlių ...

„Aš esu Ričis Kulis, o mona pravardė kilusi nuo parapijos, katroj aš gyvenu, – Kulia. Esu paprastas valstietis, žvejys, apžvalgininks ir aš atvyksiu ir į jūsų miestelį“, – taip save pristato žemaičiams puikiai pažįstamas Ričardas ir žada su savo gimtuoju kraštu supažindinti visą Lietuvą.

Pastarosiomis dienomis snyguriavo silpnai, sniego dangos storiui neturėjo poveikio ištisą parą išliekanti neigiama oro temperatūra, bei nestiprus vėjas.

Pačioje rudens pabaigoje apie būsimą žiemą kalbintas etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, regis, teisingai perskaitė gamtos ženklus ir nuspėjo, jog šiųmetė žiema nebus labai šalta, o Kalėdas sutiksime su sniegu. Viskas buvo kaip iš rašto.

Nueiti į prekybos centrą ar vos vienu mygtuko paspaudimu internetinės prekybos parduotuvėje įsigyti drabužį, atrodo taip paprasta, bet mes nė nesusimąstome, kokia buvo pati jo atsiradimo pradžia, kaip atsirado siūlai, ar jie natūralūs? O štai bene vienintelis Žemaitijoje vilnų karšėjas Algirdas Ušči...

Nar­vai­šiuo­se, ato­kia­me vien­kie­my­je, gy­ve­nan­tį Juo­zą Lai­vį dau­ge­lis pa­žįs­ta kaip me­ni­nin­ką ir kū­rė­ją. Pats jis sa­ve jau nuo 2015 me­tų pri­sta­to ir kaip vie­nin­te­lį Eu­ro­po­je, o gal ir pa­sau­ly­je, Me­no kū­ri­nių ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­ją. „Nie­kur dau­giau pa­sau­ly­je...

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, nepriklausomai nuo jų tikėjimo – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise tarnavęs kaip kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalis, o vėliau tapęs krikščionims svarbia vieta, iki šiol išli...

Nežinia, kas šiais metais pavargo labiau – jūs ar jūsų sofa. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo sprendimą abiem – išleiskite savo sofą užtarnautų atostogų ir patys leiskitės į kelionę po visus penkis etnografinius šalies regionus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

VU Hidrologijos ir klimatologijos doc. Gintautas Stankūnavičiaus teigimu, nors ir buvo daug kalbama apie globalinį atšilimą, tačiau Lietuvos vasara buvo „normali“. Specialisto teigimu, besiartinantis ruduo turėtų būti šiltas.

Šiemet grybų sezonas prasidėjo anksti ir pilnos grybautojų pintinės, regis, jau nebestebina. Grybautojai dalijasi laimikių, rastų visoje Lietuvoje, nuotraukomis. Viena tokių grybautojų – Kristina, kuri praėjusį savaitgalį Žemaitijos miškuose surinko rekordiškai daug grybų.

Žemaitija garsi savo ne visuomet lengvai atrandamomis vietomis. Bukantės dvaro sodyba – tipiškas medinis liaudies architektūros dvarelis Plungės r., buvęs Šateikių dvaro palivarkas. Bukantę išgarsino joje gimusi lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė, o vėliau Žymantienė – Žemaitė. Būsim...

Žemaitija – įspūdingai gražus Lietuvos kraštas, neretai tapatinamas su jūra. Tiesa yra ta, kad Žemaitijoje gausu miestų ir miestelių, kurie atims amą ne ką mažiau nei pajūrio kurortai. Kelionių portalas pamatykLietuvoje.lt pristato rekomenduojamų aplankyti vietų Žemaitijoje sąrašą.

Planuojate šiųmetines atostogas ir nežinote, kuria kryptimi važiuoti? Delfi siūlo keliauti į Žemaitiją. Šiame Lietuvos krašte jūsų laukia devynios galybės įspūdingų gamtos kampelių, muziejų ir apžvalgos bokštų.

Žemaitiško užsispyrimo pristatinėti turbūt nereikia – jis atsispindi ne tik žemaičių charakterio bruožuose, bet ir krašto istorijoje. Vienas tokių pavyzdžių – krikštas, kurį Žemaitijos kraštas priėmė vėliau nei visa Lietuva, 1413 metais. Šį įvykį žymi ir pirmiosios bažnyčios, pastatytos dar XV a. ir...

Susigundėme gintarais. Sėdome ir išvažiavome jų ieškoti, tik priešingai nei atrodytų įprasta, vykome ne į pajūrį, o prie Varnių regioniniame parke esančio Lūksto ežero.

Žemaitiją drąsiai galima įtraukti į būtinų aplankyti Lietuvos vietų sąrašą. Žalia ir gražu, kur bepasisuktum. Jei ne keliai – atrodytų, kad čia vien laukinė gamta, kurioje net namai, rodos, kaip čia buvę, kartu su šimtamečiais ąžuolais suaugę, o ne žmogaus statyti.

Tarpukario Lietuvoje, Telšių apskrityje buvo tik du miestai – Telšiai ir Plungė. Tad, nenuostabu, kad anuomet šie miestai sparčiai augo – vien Plungėje šiuo laikotarpiu gyventojų skaičius padidėjo dvigubai. Tuo tarpu, Telšiuose nutiesta geležinkelio linija tapo vienu reikšmingiausių Žemaitijos sosti...

Sodininkų bendrijos „ Žemaitija “ gyventojai pravažiuoja pro buvusią radijo stotį ir ten mato nemalonius vaizdus: nuo griūvančio administracinio pastato nuplėštos lentos, jo viduje renkasi neaiškaus plauko asmenys, laipioja ant stogo, girtuokliauja ir šėlioja. Žmonės norėtų žinoti, kam ši griuvena p...

Socialiniuose tinkluose komentatoriai tampa ekspertais visais įmanomais klausimais. Šiaulių turizmo informacijos centras surinko 10 dažniausiai pasitaikančių komentatorių pastebėjimų, nuomonių apie Šiaulius. Tai ir stereotipai, ir seni juokeliai, ir tiesa.

Vilija Lobačiuvienė: „Žemaičiui magijos nereikia – jie gavę patarimą – patys savo darbu viską sutvarkys...“. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie yra apdovanoti didesnėmis galiomis pažinti žmogų, pasaulį, per amžius sukauptą žmonijos patirtį. Ar bendruomenė būna dėkinga už pagalbą? Tiesą sakant...