Pamario gyventojai nebeišmano, kaip kovoti su derlių puolančiais varnėnais. Šie ne tik lesa vaisius, bet ir neduoda ramybės. Tuo metu gamtininkai ir ornitologai tikina, kad vietiniai – lietuviški varnėnai taip nesielgia.
Vytautas Jusys
64 straipsnių
Pamario gyventojai nebeišmano, kaip kovoti su derlių puolančiais varnėnais. Šie ne tik lesa vaisius, bet ir neduoda ramybės. Tuo metu gamtininkai ir ornitologai tikina, kad vietiniai – lietuviški varnėnai taip nesielgia.
Į ukmergiškio rankas pateko sužeistas žaliukės patinėlis, ant abiejų kojų turintis žiedus. Paukštelis žieduotas Gdanske, Lenkijoje. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad toks žiedavimas mažiems paukšteliams neįprastas, nes paprastai žieduojama tik viena paukščio koja. Savo ruožtu ornitologas...
Nuo seno įpratusiems ilsėtis Palangoje, Šventojoje ar Neringoje lietuviams Kuršių marių krantas yra ne užmirštas, o apskritai dar neatrastas, sako LRT.lt kalbinti pašnekovai. Į šią pajūrio dalį kol kas dažniau užsuka ne poilsiautojai, o žvejai.
„Ei, žurnaliste, atsuk objektyvą ir į mus!“, – girtų balsų aidas atsimuša į pušų, ąžuolų, uosių guotą, kai sekmadienį vaikštinėju, apžiūrinėdama čia reto tankumo Lietuvoje baltųjų gandrų ir pilkųjų garnių lizdaviečių koloniją.
Net skėtsakaliai, mažieji plėšrūnai paukščiai, mintantys ne gyvūnėliais, o stambiaisiais, labiausiai mėsingais vabzdžiais (taip pat ir keturdėmėmis skėtėmis), tokio šios rūšies laumžirgių antplūdžio neįveiktų. Juo labiau, kad šių paukščių šalyje peri tik keliolika porų. O raudonkojis sakalas, retas ...
Pasiruošimo vasaros sezonui gaudesys jau sklinda visu pajūrio ir pamario regionu. Poilsiaujančiųjų trauką jaučia kone visi Vakarų Lietuvos gamtiniai kompleksai. Nuo Kartenos (Kretingos rajonas, Salantų regioninis parkas) iki Ventės rago ( Šilutės rajonas, Nemuno deltos regioninis parkas).
Mūsų šalies mokslininkai kiekvienais metais atranda ir užregistruoja vis naujų gyvūnijos bei augmenijos rūšių. Dažnai tai būna Lietuvą pasirinkę atėjūnai. Kiek rečiau – anksčiau nepastebėtos augalų, vabzdžių ar paukščių rūšys.
Plungės parke vykdoma varninių paukščių medžioklė sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą.
Oras šeštadienį buvo tyras, šilumos – trylika laipsnių. Tiek daug šį pavasarį dar nėra buvę. Tad skambėjo visa padangė ir visi pamario krašto slėniai nuo pavasarinių giesmių. Paukščių – vandeninguose Nemuno deltos tyruose, rupūžių – prie sodybų kiemo tvenkinių.
Kovo 25-oji senolių vadinta Gandro diena, nes paprastai tokiu metu šie paukščiai parskrenda į Lietuvą. Tačiau šiemet pavasaris itin šaltas, parskridusių paukščių labai nedaug, tačiau pirmuosius kelis gandrus ornitologai sako jau pastebėję.
Kiekvieną pavasarį Nemuno delta gyvena savo „aukso amžių“: dešimtys tūkstančių migruojančių įvairių rūšių žąsų, tūkstančiai gulbių giesmininkių ir mažųjų gulbių ankstyvą pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, prieglobstį randa Nemuno deltoje.
Pajūryje gali greit nebelikti kurapkų bei kregždžių. Ornitologų teigimu, šių paukščių populiacija kasmet pavojingai mažėja.
Apie Dūkštą, Uteną, Vilnių, Laukuvą sniego dangos storis dabar didžiausias, jis siekia 24-34 cm, tad lūkesčių pamatyti čia išlindusį ir išsiskleidusį snieguolės žiedą – jokių.
Svarbus ir efektyvus ekologinio švietimo centras pamario krašte – Ventės rago ornitologinė stotis - šiemet išgyvena permainų metą. Nuo sausio 2-osios stoties vadovu paskirtas nuo 1981 metų čia vyriausiuoju ornitologu dirbęs Vytautas Jusys.
