VLKK

Dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose turėtų apsispręsti patys politikai, nesidangstydami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ( VLKK) sprendimais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė siūlymui leisti nelietuviškos kilmės vardus ir pavardes lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniškais rašmenimis, o tai numatantis įstatymas artimiausiomis dienomis bus svarstomas Seime.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nutarė leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose. Siūlymai originalią pavardžių rašybą leisti tik papildomame paso puslapyje buvo atmesti.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ( VLKK) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu parengė išvadą dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto.

Kalbininkai palaimino feisbuką, artėja „Twiter“ eilė, kurioje rikiuojasi į naujažodžius pretenduojantys glotnučiai, šonaslidis, minčių lietus ir kiti.

Didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP) balsuos už pavardžių rašymą originalo kalba, sako partijos pirmininkas, Premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija jau antrą kartą surengė gražiausio interneto srities vardo su savitosiomis lietuviškomis raidėmis konkursą. Šio konkurso tikslas – paskatinti registru...

Jau kitą savaitę abiturientų laukia pirmasis atsiskaitymas – kalbėjimo įskaitos metu bus vertinamos jų lietuvių kalbos ir literatūros žinios. Deja, panašu, kad sąžiningumas yra užmirštas – viešoje erdvėje gausu skelbimų apie ieškomas pirkti ar parduodamas viešąsias kalbas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ( VLKK) siūlo įstatyme įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašymą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu yra pripažįstamas šaltinis.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ( VLKK) įvertinus trečdalį aukštųjų mokyklų 2010-2012 m. išleistų vadovėlių iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 vadovėlio, tai yra daugiau nei dviejų trečdalių...

Praėjusią savaitę Vyriausybė „apgynė kalbą”. Seimui pasiūlyta neleisti verslui steigti įmonių, kurių pavadinimuose rastųsi nelemtoji „W“. Ką į tai verslininkai? Jų nuomonė ministrams neįdomi. Deja.

Trakuose veikiantis baras „ Mojo Cafe “ pasiūlė dar neregėto pavadinimo kokteilį – „Pydaras lite“. Taip ir liko neaišku, kam jis skirtas, nes baro savininkas nesutiko paaiškinti.

Konstituciniam Teismui  ( KT) paskelbus, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ( VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė pažymi, kad komisija jau išdėstė savo poziciją 1991 m...

Lietuva jau turi penkis etnografinius regionus. Greta Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos bei Dzūkijos oficialiai įteisinta ir Mažoji Lietuva.

Lietuvių kalboje žodis "euras" toliau bus linksniuojamas, tačiau teisės aktuose prireikus gali būti panaudotas nelinksniuojamas sutartinis pavadinimas "euro", penktadienį pranešė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Antrame pagal dydį tarptautiniame Getviko oro uoste Londone keleiviai kviečiami skrydžiams į...Wilna. Tai nustebino DELFI skaitytoją, įamžinusi švieslentę, kur Lietuvos sostinė įvardijama lenkų kalba arba klaidingai – kaip „Vilnus“.

Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ( VLKK) trečiadienį pristatė gaires, numatančias priemones, kurios užtikrintų lietuvių kalbos plėtrą informacinėse technologijose 2014-2020 metų laikotarpiu.

Šiaulietis, ramiai žingsniuodamas miesto gatvėmis, sutrinka išvydęs didžiulį stendą su užrašu „Pyst! Ir sniego nėra…“. Vieni ima plūstis ir grūmoti kumščiais, neva net reklaminiai užrašai šiais laikais formuluojami su keiksmažodžiais, kiti reaguoja ramiai ir teigia suprantantys, kad ištiktukas „pyst...

Simonas Daukantas sukūrė tautos projektą, kurio pamatas buvo lietuvių kalba. Vien dėl tos kalbos jis XIX a. pabaigoje „tampa didžiuoju Auszros herojumi“ (1). Tačiau pati Daukanto lietuvių kalba aušrininkams netiko. Net ir amžininkai ją laikė nepaskaitoma: 1846 m. Motiejus Valančius pastebėjo, kad Da...