222 straipsnių
Vladimiras Laučius – Lietuvos žurnalistas, politologas, redaktorius, gimęs 1972 metais kovo 23 dieną, Rusijoje.
Nuo 2012 iki 2019 metų buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) portalo vyriausiasis redaktorius.
Nuo 2019 metų – Rytų Europos studijų centro vyriausiasis politikos analitikas, TV3 pokalbių laidos vedėjas, Delfi autorius.
Pastaruosius aštuonetą metų – po to, kai Rusija ėmė grobti Ukrainos teritorijas – kovojame su priešiška propaganda. „Atsparumas propagandai ir dezinformacijai“ tapo aktualiu siektinu tikslu. Tačiau daug kas vis dar nesuvokia, kad, norint būti atsparesniems Maskvos propagandai, svarbu ugdyti atsparum...
Karo emocijos ir retorika dažnai verčia galvoti ir sakyti dalykus, kurie ne tiek paaiškina ar atspindi tikrovę, kiek tarnauja savęs ir kitų įtikinimui.
Vladimiro Putino ir jo bendrininkų svajonė – atkurti SSRS – naktį iš 2022 m. vasario 23 d. į 24 d. įžengė į antrąją įgyvendinimo fazę.
Baigdamas pirmąją straipsnio apie „vertybinę politiką“ dalį žadėjau antroje dalyje aptarti tas prielaidas, kuriomis remdamasi dabartinė valdžia pasirinko užsienio politikos kelią, vedantį į beprecedentį konfliktą su Kinijos komunistų partija ir Baltarusijos režimu. Tesiu pažadą.
„Belaruskalij“ trašų tranzito skandalas nusmukdė Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai. Tai rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Vis dėlto Rytų Europos studijų centro vyriausiasis analitikas Vladimiras La...
Belaruskalij trašų tranzito skandalas nusmukdė Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai. Tai rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Apie jos rezultatus kalbėjausi su Rytų Europos studijų centro vyriausiuoju an...
Kad ir kaip vertintume pastarųjų metų Lietuvos užsienio politiką ir jos skelbiamą vertybinę orientaciją, šios politikos kritikų samprotavimai kartais leidžia manyti, jog Lietuvai apskritai nereikia užsienio politikos – pakanka tiesiog prisitaikyti prie stipresniojo ir susilieti su aplinka, kad ir ko...
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją „Mėgėjai? Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“. Jos metu buvo negailima kritikos Lietuvos užsienio politikai, tačiau ne visi pritarė tam, kad užsienio politika Lietuvoje užsiima mėgėjai.
Prasidėjus naujam politiniam sezonui apžvalgininkai kelia klausimas – ar šį laikotarpį trinties tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir valdančiosios daugumos bus mažiau. Bet panašu, jog artėjant prezidento rinkimams, kurie vyks 2024 metais, įtampos nuslūgs tik dėl naudos tam tikrose situacijose. Žini...
XX amžiuje Rusija du kartus leido sau politinės vilties prošvaistes: 1917–1919 m. (iki lūžio pilietiniame kare) ir kurį laiką po 1991 m. rugpjūčio 19–20 d. pučo. Abu kartus viltis greit užgeso, nespėjusi dorai įsižiebti.
Šią savaitę netrūksta patetikos komentuojant įvykius Afganistane. Dalies apžvalgininkų ir ES politikų vertinimai persunkti politinio dramatizmo. Skelbiamas JAV, NATO, Vakarų nuopuolis, smūgis patikimumui ir reputacijai, baisi krizė, gėda.
Kai tik vyriausybė imasi ryžtingų veiksmų, parodančių, kad gyvename valstybėje, o ne hipių laisvos meilės festivalyje, tuoj atsiranda koks nors kolaborantas, mėginantis įskųsti savo valstybę dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų, arba minia, ateinanti prie Seimo ginti koronaviruso nuo valdžios.
Šiandien tie, kurie neužtikrina valstybės sienos saugumo ir už mokesčių mokėtojų pinigus apgyvendina Lietuvoje, užuot stabdę ir baudę, LR Baudžiamojo kodekso 291 str. (neteisėtas valstybės sienos perėjimas) pažeidėjus, aiškina, kad jie – nekalti: dėl visko kaltas Minsko režimas.
Dviejų agresyvių Spalio revoliucijos palikuonių – Rusijos ir Baltarusijos – kaimynystėje esanti Lietuva turėtų būti santūri šių kaimynių atžvilgiu politinės komunikacijos lygiu ir aktyviai atgrasanti saugumo lygmeniu (puikiai saugoma siena, stipri kariuomenė, efektyvi žvalgyba, patikima ir pasitikin...
Konservatoriai-krikdemai per pusmetį, praėjusį po Seimo rinkimų, išbarstė savo turėtus pranašumus ir, remiantis šios vasaros apklausomis, nusmuko į antrą arba net trečią populiarumo vietą. Juos pasivijo ne tik žalieji valstiečiai, bet ir sparčiai kylantys, kaip ir prognozavau, socialdemokratai.
Bendrovės „Vilmorus“ savaitgalį skelbti reitingai turi vieną gerą ir vieną blogą žinią „valstiečiams“, o valdantiesiems konservatoriams ir rinkėjų simpatijas atgaunantiems socialdemokratams kelia esminių klausimų.
Prieš septynerius metus, kai Donecko srityje buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, visi girdėjome, kad Vladimiro Putino režimas neišvengs labai rimtų padarinių. Po vakarykščio „Ryanair“ lėktuvo pagrobimo Baltarusijoje tas pat girdėti apie Aliaksandro Lukašenkos režimo laukiančią griežtą baus...
Pasitikėjimo procentus barstančiai (anot apklausų) Ingridos Šimonytės vyriausybei kiša koją ne tik ir gal net ne tiek padarytos klaidos valdant pandemiją, kiek perdėti dalies visuomenės lūkesčiai.
Lietuvoje atsirado savotiška „teisininkų oligarchija“: teisininkai uzurpavo svarbias visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis ir tokias institucijas, kaip Konstitucinis Teismas. Taip interviu „Delfi“ teigia ekonomistas Raimondas Kuodis.
Visoje šalyje karantinas pratęstas iki kovo mėnesio pabaigos. Nuovargio ir pykčio dėl karantino sąlygų netrūksta. Apie karantino ribojimus, galimus jo švelninimus ir Vyriausybės daromas klaidas Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pirmadienį kalbėjo žurnalistai.
